Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Nuomonės
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Viskas galima, kas kvaila?

„Lašas akmenį pramuša ne jėga, bet dažnai krisdamas“, – teigia kinų patarlė. Griaudami stabilų Lietuvos valstybės dvasinio gyvenimo mikroklimatą, ja subtiliai manipuliuoja ir skaitytojų patiklumu naudojasi, deja, jau daugelio leidinių savininkai ir jiems tarnaujantys jauni žurnalistukai, juk „kieno ratuose sėdi, to ir giesmę giedi...“ Gaila, kad tos „giesmės“ – ne iš širdies, ne geidžiant dialogo su skaitytojais, o tyčia stengiamasi supainioti, sudramatinti ne tik tekstų, bet ir viešojo gyvenimo akcentus, sujaukti skaitytojo psichiką, ramų būvį, siekiant įmušti į sąmonę vieną mintį: Lietuvoje nėra NIEKO gražaus, NIEKO šviesaus, pozityvaus, viltingo.

Kuo jie mus laiko? – teisėtai klausia kai kurie pajūrio laikraščių skaitytojai, siūlydami atkreipti dėmesį vien tik į tekstų pavadinimus Palangos, Klaipėdos leidiniuose. Vien juos perskaičius aišku, jog bet kurio psichikos ligonio kasdienėje leksikoje logikos dešimtkart daugiau negu „Lenino vaikaičių“ rašliavose. Štai keletas tų pavadinimų: „Durnumas laksto ma-ni-mi“, „J.Basanavičiaus gatvę žudo „plyta“, „Dėl puodo – panika“.

Grėsmės tyko kas žingsnis, tad šėtono vedliai perša mintį: ar iš viso verta... gyventi? Vienas rusų klasikas yra kalbėjęs apie „vargą dėl proto“. Žudant savųjų tautiečių sąmonę skurdžia kalba, leidėjams nederėtų pamiršti ne tik to, kad tie, kas moka pinigus, kelia ir vis didesnius reikalavimus, bet ir to, kad riboti savųjų „protų labirintai“. Be to, visais laikais kvislingai (V.Kvislingas – Norvegijos fašistų veikėjas, padėjęs vokiečiams okupuoti Norvegiją) susilaukia rūsčiausios paniekos ir pasmerkimo.

Mykolas PARONŽIS

Palanga

© 2006 „XXI amžius“