Atnaujintas 2006 gruodžio 8 d.
Nr.92
(1492)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Šviečiantys kelią

Bronius VERTELKA

Ignalinos rajono savivaldybės
viešosios bibliotekos Kazitiškio
filialo vyr. bibliotekininkė
Gendrika Servutienė

Ažvinčių girios girininkas
Stanislovas Kasperavičius

Kazitiškio seniūnas
Drąsutis Jelinskas
Autoriaus nuotraukos

Kur tikėjimas, ten ir tvarka

Kazitiškis – Ignalinos rajono gyvenvietė netoli nedidelio Gilučio ežero, į šiaurę nuo Ignalinos. Čia stūkso didingas Kazitiškio parkas. Į jį veda kilometro ilgio tujų alėja. Tai bene vienintelė tokia alėja Lietuvoje. Nedidelis upelis skiria bažnytkaimį nuo senojo parko, kuriame auga ir retų rūšių medžių.

Kadaise šio krašto dalis buvo okupuota lenkų, tačiau jo gyventojai sugebėjo išsaugoti savo lietuviškas šaknis. Stipri čia kunigo įtaka. Klebonui kun. Jonui Kardeliui persikėlus gyventi į Dūkštą, nenutrūko jo ryšys su Kazitiškio parapija. Su jo pagalba aptarnaujamos parapijos žmonėms pavyko išsikovoti, kad nebūtų išduotas leidimas Kazitiškyje atidaryti aludę.

Daro tai, kas yra malonu

Kazitiškyje netrūksta šviesių žmonių. Vienas tokių – Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kazitiškio filialo vyr. bibliotekininkė Gendrika Servutienė. Kilusi iš gretimo Molėtų rajono ir baigusi tuometę Lietuvos veterinarijos akademiją, ji su paskyrimu atvyko dirbti į šį gražių gamtos vaizdų nestokojantį kampelį. Čia ištekėjo. Gimus sūnui ir nesant Kazitiškyje vaikų darželio, Gendrikai pasiūlė dėstytojos darbą Aukštadvaryje. Tačiau ten vyrui nepatiko. G.Servutienė nuo mažens mėgo skaityti knygas. Tuo metu kaip tik Kazitiškio bibliotekai reikėjo šeimininkės. Gendrika galvojo turėsianti nesunkų darbą. Pasirodo, jog klydo. Biblioteka glaudėsi mažyčiame kambarėlyje, kuris dvokė pelėsiais. Ten prakentėjo dvejus metus. Daugiabučio namo pirmame aukšte atsiradus laisvam butui, pavyko išsikovoti, kad jį perduotų bibliotekai. Vasarą patalpos buvo suremontuotas. Gendrika bibliotekoje subūrė moterų klubą, daugėjo skaitytojų. Kada visas namas buvo atiduotas seniūnijai, į patogesnes patalpas antrajame aukšte persikėlė biblioteka. Įkurtuves čia šventė 2000-aisiais.

Kazitiškio biblioteka turi per septynių tūkstančių knygų fondą ir apie 300 skaitytojų. Gendrika dar aptarnauja Švedriškę, nes toje vietovėje panaikinta biblioteka. Ten ji važiuoja du kartus per mėnesį.

Bibliotekininkė sugeba organizuoti masinius renginius, tuo pritraukdama vis daugiau žmonių. Vyko susitikimas su vilniete poete Alma Karosaite. Kazitiškio žmonės neseniai šiltai priėmė savo kraštietį Vladą Vaitkevičių. Įvyko Kaune gyvenančio poeto kūrybos vakaras, buvo pristatyta jo kūrybos rinktinė „Šešėly krintančios žvaigždės“. Bibliotekoje yra kas veikti mažiesiems – čia jų laukia įvairūs žaidimai. Moksleiviai gali naudotis internetu. Įgyvendintas projektas padėjo įsigyti tris kompiuterius. G.Servutienei sekasi suburti žmones, nes ji daro tai, kas pačiai yra malonu.

Ažvinčių girios šeimininkas

Stanislovas Kasperavičius su tėvais į Kazitiškį atsikėlė iš Gudiškėlių kaimo 1982-aisiais. Jų sodybą už penkių kilometrų nuo bažnytkaimio melioracija sulygino su žeme. Kadangi Stanislovo prosenelis buvo eigulys, todėl ir provaikaitis pasekė jo pėdomis. Nuo mažens jis mėgo gamtą. Miškų ūkio technikume įgijo miškininko profesiją. Dirbti grįžo į gimtinę, tapo maždaug 9,5 tūkst. hektarų (su privačiais miškais) plotą turinčios Ažvinčių girios šeimininku. Girininkaudamas sugebėjo baigti Žemės ūkio universitetą.

Stanislovo sodyba Kazitiškyje apsupta įvairiausių medžių. Kieme pūpso nevienodo dydžio akmenys. Toks grožis čia išpuoselėtas ne per vienerius metus. Iškastas vandens telkinys, kur žuvys – plaštakos dydžio.

Nors girininkas yra vietinio medžiotojų būrelio vadovas, tačiau jis pats nėra didelis medžioklės gerbėjas. Jis ne vieną kažkieno sužeistą stirnaitę slaugė ir paskui į laisvę paleido. Keletą gandrų nuo žūties išgelbėjo. Girininkas mėgo daryti paukščių ir žvėrių iškamšas. Turi suopio, paukštvanagio, varnų iškamšų, džiaugiasi išsaugojęs lapės kailį.

Ažvinčių girioje, kuri priklauso Ignalinos botaniniam-zoologiniam draustiniui, savavališkų kirtimų išvengiama. Mat įstatymų pažeidėjų laukia didelės baudos. Todėl čia daugiausia dėmesio skiriama miško, kitokių kultūrų sodinimui.

Stanislovas piktinasi tokiais žmonėmis, kurie, pertekę turtų, medžiodami važinėja džipais ir po šūvių neišlipa pasižiūrėti, kodėl žvėris nekrito. Girininkas turi teisę nešiotis ginklą, tačiau jį dažniausiai palieka namuose. S.Kasperavičius moka sutarti su įvairių charakterių žmonėmis.

Kasperavičių šeimos nariai pamažu tampa profesionaliais miškininkais. Stanislovo žmona dirba ekonomiste Ignalinos miškų urėdijoje, dukra Jurgita studijuoja Lietuvos žemės ūkio universiteto magistrantūroje.

Dirbantis žmonėms

„Kazitiškis – tai ramybė, graži gamta, kur nepasitaiko ypatingų sukrėtimų. Pervažiavę jį, rasite vien tvarkingus asfaltuotus kelius“, – taip sakė 11 metų Kazitiškio seniūnu dirbantis Drąsutis Jelinskas.

Seniūnija plotu nemaža – ji ribojasi net su Zarasų rajonu. Ji, pasak seniūno D.Jelinsko, beveik kaip visos Lietuvos veidrodis. Jeigu apie Švedriškę sausra išdegina, tai apie Kazitiškį ši stichinė nelaimė nėra tokia baisi. Apie Grybėnus žemė sunkesnė, todėl ten gyvuoja žemės ūkio bendrovė. Švedriškėje žemė skurdesnė, bet gamta gražesnė, todėl ten atgimsta kaimo turizmo verslas.

Seniūnas D.Jelinskas pasakojo, jog kaimo gyvenimas krypsta į gerąją pusę. Iš Europos Sąjungos gautus pinigus panaudoja namų remontui, stogų keitimui. Darbštesni vyksta užsienin uždarbiauti, kiti vietoje pasilieka. Tačiau kas nori, darbo susiranda. Geri keliai Kazitiškį jungia su Ignalina ir su Visaginu. Vasarą seniūnijoje ima veikti durpynas. Kas ten įsidarbina, tam žiema nebaisi. Bet, anot D.Jelinsko, per 11 metų jam dirbant seniūnu niekas į seniūniją neužsuko su gera žinia. Tačiau ir nepatenkintiems jis stengiasi padėti. Ne kartą Drąsutis gavo pylos nuo savo žmonos, kad parėjo namo išteptomis kelnėmis. Seniūnas ūkiškų darbų nebijo, pats truputį ūkininkauja, nors pagal specialybę yra inžinierius elektrikas. Antai bibliotekoje sutvarkė elektros instaliaciją.

Sunkiausia seniūnui kištis į šeimos buitinius reikalus. Seniūnijoje gyvena keletas asocialių šeimų. Vežė ligoninėn neprižiūrėtus vienos tokios šeimos vaikus. Vyko ir jų motinos sugyventinis. Biologinis vaikų tėvas, paklaustas, kas jiems būsiąs, atsakė: „Aš esu jų tėvo draugas“. 41 metų D.Jelinskas augina du sūnus.

Kazitiškis, Ignalinos rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija