Atnaujintas 2007 gruodžio 15 d.
Nr.94
(1494)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Baigiasi kardinolo J.Glempo era Lenkijos Bažnyčioje

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Juzefas Glempas

Kardinolo S.Vyšinskio bendradarbis ir įpėdinis

Labai įtakingo Lenkijos kardinolo Juzefo Glempo era eina į pabaigą: Vatikane pranešta, kad popiežius Benediktas XVI gruodžio 6 dieną priėmė jo atsistatydinimą iš Varšuvos arkivyskupijos ordinaro pareigų ir įpėdiniu paskyrė Plocko vyskupą Stanislavą Vojciechą Vielgusą. Kardinolas J.Glempas, kuriam gruodžio 18 dieną sukanka 77 metai, Lenkijos sostinės diecezijai vadovavo visą ketvirtį amžiaus, kartu išlaikydamas Lenkijos primo titulą, taigi faktiškai koordinuodamas visos šalies bažnytinį gyvenimą dramatišku istorinių permainų laikotarpiu.

Iki savo, kaip Lenkijos Bažnyčios hierarcho, tarnystės kun. J.Glempas nuo 1967 metų buvo vienas artimiausių savo pirmtako, legendinio kardinolo Stefano Vyšinskio bendradarbių ir jo asmeninis kapelionas. Teigiama, kad 1975 metais Vatikanas norėjo jį paskirti Vroclavo arkivyskupu, o 1977-aisiais – Poznanės arkivyskupu, tačiau tuometinė Lenkijos komunistų valdžia tam griežtai pasipriešino, nes kun. J.Glempas atsisakė kolaboruoti su jos slaptosiomis tarnybomis. Ir tik popiežius Jonas Paulius II savo tėvynainį 1979 m. kovo 4 d. paskyrė Varmijos vyskupu, o mirus kardinolui S.Vyšinskiui, 1981 m. liepos 7 d. jo įpėdiniu – Gniezno arkivyskupu, kartu pri hoc vice, ad personam vadovauti ir Varšuvos arkivyskupijai.

Lenkijos primo titulas

Gniezno arkivyskupas tradiciškai įgyja ir Lenkijos primo titulą, kurį šios diecezijos ganytojui dar 1418 metais suteikė tuometinis popiežius Martinas V, o 1515-aisiais patvirtino popiežius Leonas X. Pagal nustatytą tvarką Lenkijos primas, net ir nebūdamas kardinolas, turi teisę dėvėti raudonus kardinoliškus drabužius. Tačiau jau 1983 m. vasario 2 d. konsistorijoje arkivyskupas J.Glempas buvo paskirtas į Kardinolų kolegiją. 1992 m. kovo 25 d. sprendimu pertvarkydamas Lenkijos diecezijų administravimą, popiežius Jonas Paulius II panaikino Gniezno ir Varšuvos arkivyskupijų valdymo vienybę ad personam. Jis paskyrė naują Gniezno arkivyskupą Henriką Mučinskį, o kardinolas J.Glempas liko Varšuvos arkivyskupijos ordinaru.

Šventasis Tėvas taip pat nusprendė, kad Lenkijos primo titulas turi likti istoriškai susietas su Gniezno arkivyskupija, kurios katedroje yra saugomos šv. Adalberto relikvijos. Tačiau, atsižvelgdamas į kardinolo J.Glempo nuopelnus, popiežius Jonas Paulius II būtent jam dekretu suteikė Lenkijos primo privilegiją, nors jis jau ir nebevaldė Gniezno arkivyskupijos. Šią privilegiją apibrėžtam laikui dabar kardinolui J.Glempui pratęsė ir popiežius Benediktas XVI, kuris pranešė, jog kardinolas, atsistatydinęs iš Varšuvos arkivyskupo ordinaro pareigų, vis tiek išlaikys Lenkijos primo titulą iki tol, kol jam sueis 80 metų. Vėliau šis garbės vardas galutinai bus sugrąžintas Gniezno arkivyskupui.

Veikla sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu

Nuo 1981 iki 2004 metų kardinolas J.Glempas taip pat ėjo ir Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininko pareigas, nes jos iki naujo episkopato statuto priėmimo buvo siejamos su Lenkijos primo titulu. (Šiuo metu Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas yra Peremislio arkivyskupas Juzefas Michalikas.) Kardinolą J.Glempą popiežius Jonas Paulius II buvo paskyręs 1991 metais vykusios Europai skirtos specialios Vyskupų Sinodo asamblėjos deleguotu pirmininku. Kardinolas dažnai lydėdavo Šventąjį Tėvą užsienio kelionėse, taip pat ir per 1993 metų vizitą į Lietuvą. Jonas Paulius II jį buvo paskyręs savo atstovu 2000 metais vadovauti Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus laidotuvėms.

Kardinolo J.Glempo vadovavimo Lenkijos Bažnyčiai pradžia sutapo su antikomunistinio sąjūdžio „Solidarumas“ pakilimu, su kuriuo iš pradžių santykiai buvo gana atsargūs. Kardinolas J.Glempas netgi vedė dialogą ir reiškė pritarimą karinę padėtį šalyje įvedusiam generolui Vojcechui Jaruzelskiui, dėl ko susilaukė didelės laisvės kovotojų kritikos. Tačiau praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje, paskatinus popiežiui Jonui Pauliui II, Lenkijos episkopato vadovybė ryžtingai stojo kovos už politines permainas pusėn. Kaip tik tarpininkaujant Bažnyčiai „apvalaus stalo“ derybose 1989 metais pavyko taikiai įveikti totalitarinį komunizmą.

Prasidėjus pokomunistinės Rytų Europos integracijai į Europos Sąjungą, kardinolas J.Glempas perspėjo dėl liberalizmo, hedonizmo ir kitų „pavojingų vakarietiško rojaus vaisių“. Tačiau vėlgi atkakliai skatinant popiežiui Jonui Pauliui II lenkų episkopato vadovybė pripažino Lenkijos atvirumo Europai svarbą, kartu pabrėždama poreikį saugoti katalikiškos tautos dvasinį identitetą. Galima teigti, jog, nepaisant paskutinių dešimtmečių sekuliarizmo bangos, Lenkijos Bažnyčia sugebėjo išlaikyti dvasinių pašaukimų gausą, tikinčiųjų religinę praktiką ir stiprias veikimo struktūras, kas taip pat yra didelis jos primo kardinolo J.Glempo nuopelnas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija