Atnaujintas 2007 gruodžio 15 d.
Nr.94
(1494)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Dorumas ir moralumas

Dorą ir moralumą dažnai mini įvairūs veikėjai. Ką šios sąvokos reiškia, ne visi vienodai supranta. Antikos laikais laimė buvo didžiausia vertybė, ką žmogus gali pasiekti gyvenime, ir moralumo kriterijus. Naujųjų laikų natūralistai tvirtino, kad laimės siekimas glūdi žmogaus prigimtyje ir šią prigimtį skelbė moralumo kriterijumi. Kai kas su tokia pažiūra nesutiko, nes laimė negali būti moralumo kriterijumi. Ji visada yra individuali, kiekvienam žmogui skirtinga, todėl neturi objektyvaus ir visuotinio pobūdžio. Moralinės nuostatos grynumas, tai, kas besąlygiškai gera, sudaro dorovės teorijos pagrindą. Besąlygiškai geros negali būti materialios vertybės arba vidinės žmogaus savybės, nes jos gali nukreipti ir į blogį. Žmogaus protui besąlygiškai vertinga gera valia, kuri skatina atlikti pareigą. Pavyzdžiui, žmogus elgiasi nepažeisdamas gyvenimo normų dėl savisaugos instinkto žinodamas, kad jo negeri darbai gali paaiškėti ir jis nukentės. Tokia nuostata rodo legalų gyvenimą, tačiau legalumas nėra moralumas. Elgesys būtų moralus, jei būtų elgiamasi besąlygiškai laikantis šios dėsnio.


Kada ateis atgimimas?

Ilgais vakarais apima ilgesys, liūdesys ir pradedi galvoti, kad seniau žmonės buvo laimingesni, draugiškesni, artimiau bendravo, nes nebuvo televizoriaus. Žinoma, tada tekdavo pasukti galvą, kaip praleisti tą niūrų laikotarpį. Kai nusibosdavo austi, verpti, tai susibėgdavo plunksnų plėšyti, aptarti naujienų. O kur moterys, ten ir vyrai iš paskos: gal pančius vyti, o gal šiaip pasišnekučiuoti. Užtraukdavo dainą, o jeigu muzikantas atsirasdavo, tai ir šokiai prasidėdavo. Šitai žinau iš pasakojimų, ir tarsi matau tuos žmones – laimingus, besišypsančius, nors gyvenimas buvo daug sunkesnis. Daugiau fizinio darbo, daugiau rūpesčių, kaip išlaikyti šeimą. Nežinau, kaip gyveno miestiečiai, bet kaimo žmonės dirbo nuo ryto iki vakaro. Bet sekmadienis buvo švenčiamas, iš tikrųjų švenčiamas. Juk gražesnis drabužis buvo skirtas sekmadieniui. Moterys pasipuošdavo gražesne skarele, apsiaudavo batelius eidamos į bažnyčią. Kur kitur dar gali pasipuošti, na, gal išsiruošęs į vestuves ar krikštynas.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija