Atnaujintas 2006 rugpjūčio 23 d.
Nr.62
(1462)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

,,Debesų arkos“
karalienė

Dvejų metų
„derlius“

Vaižganto žodis
tebeaidi mažutėje
Vytauto bažnytėlėje…

Jūra –
Laisvės sparnais

Stasys Šalkauskis
ir „Romuvos“
draugija

Apie žandarą
Nikitinskį ir driežą
gintaro inkliuze

Lenskio monologas

Politinės kultūros
revoliucija

Ar už tai mes
kovojome?

Daug ką pasakančios
replikos

Kam ordinai,
o kam „amnestija“

Tą garbę gavome
užgimę...

JAV lietuvio netektis

Kelias į taiką ne tik politinė, bet ir dvasinė kelionė

Mindaugas BUIKA

Popiežiaus Benedikto XVI
pasiuntinys kardnolas Rožeras
Ečegerajus laimina jaunąjį libanietį
maldininką per jo vadovautas
Žolinės pamaldas Harisos
Dievo Motinos šventovėje

Ugnies nutraukimas skatina viltį

Katalikų Bažnyčia, džiaugdamasi Jungtinių Tautų organizacijos pastangomis pasiektu ugnies nutraukimu visą mėnesį trukusiuose karo veiksmuose tarp Libane įsitvirtinusios „Hizbollah“ grupuotės ir Izraelio, išreiškė viltį, kad susitarimas padės pagrindus ilgalaikei taikai regione ir sudarys sąlygas suteikti sparčią humanitarinę paramą dešimtims tūkstančių nukentėjusių civilių gyventojų. „Pastarojo meto įvykiai leidžia tikėtis visiško kovų nutraukimo ir kad humanitarinė parama gyventojams bus greita bei efektyvi“, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI netrukus po to, kai JT Saugumo Taryba rugpjūčio 11 dieną priėmė rezoliuciją dėl stipraus tarptautinio taikdarių karinio dalinio dislokavimo buferinėje Pietų Libano zonoje. „Visų viltis yra, kad taika bus stipresnė už prievartą ir ginklų jėgą“, – sakė Šventasis Tėvas rugpjūčio 13 dieną savo vasaros rezidencijoje Kastelgandolfe, netoli Romos, susitikęs su maldininkais šventadienio vidudienio „Viešpaties Angelas“ maldai.


PRAEITIS, KURIANTI ATEITĮ

Dr. Petras Bielskis

Koncertuoja Anykščių kultūros
centro istorinio šokio studija
„Panava“ (vadovė Jūratė Ūselienė)

Galvodami apie būsimą, dažnai prisimenam būtą... Pralėkęs gražiais Žemaitijos keliais pro Varnius, Užventį, Beržėnus, Ušnėnus, kelis kartus kirtęs Ventos upę, atsitrenki į baltus Kurtuvėnų Šv.Jokūbo bažnyčios bokštus. Visur dar gyva mūsų istorija – čia gyventa Motiejaus Valančiaus, Šatrijos Raganos, Žemaitės, išlikę Pavandenės ir Beržėnų dvarų trobesiai ar bent jų pamatai. O Kurtuvėnai stovi Rytų Žemaitijos landšaftinio draustinio senslėnio viduryje, kurį prieš daugelį amžių išgraužė ledyniniai vandenys. Greta – Ventos aukštupys, teka į šiaurę, per Latviją, į Baltijos jūrą. O Dubysos ištakos jau suka į pietus, į Nemuno pusę. Dar 1825 metais rusų caras, norėdamas vandens keliu patekti iš Nemuno į Baltijos jūrą ir apeiti Prūsiją, sumanė 15 km kanalu sujungti Ventos ir Dubysos aukštupius.


Pagerbė savanorį

Dedamos gėlės ant savanorio
Artūro Sakalausko kapo

Rugpjūčio 20 dieną prie Alytaus Šv. Angelų sargų bažnyčios, šventoriuje, rinkosi žmonės su gėlėmis rankose paminėti Artūro Sakalausko 15-ąsias žuvimo metines.

Šv. Mišias aukojo Alytaus įgulos kapelionas kun. kpt. Jonas Tamošiūnas. Vėliau kariškas ir tautines dainas atliko Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“.

Šventoriuje, prie kapo, išsirikiavo KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės savanoriai, DK Birutės MPB kariai, Alytaus apskrities A.Juozapavičiaus šaulių rinktinės jaunieji šauliai ir nerikiuotės šauliai, Alytaus miesto ir rajono PK pareigūnai, miesto svečiai, bendruomenės nariai, savanorio tėvai ir artimieji. Prasidėjus iškilmingam minėjimui, savanorio A.Sakalausko atminimas buvo pagerbtas tylos minute bei sugiedotas Lietuvos himnas. Nuaidėjo garbės salvės.


Negęstantys Tėvo Stanislovo žibintai

Bronius VERTELKA

Panevėžietė Jolanta
Antanaitienė gerai pažinojo
Tėvą Stanislovą, nes jai teko
dirbti vargonininke Paberžėje

Panevėžio dailės galerijoje vyko knygos „Tėvo Stanislovo kolekcija. Procesijų žibintai“ pristatymas. Čia susirinko žmonės, kurie savo širdyse saugo daugiau nei prieš metus į Amžinybę išėjusio vieno populiariausių dvasininkų Lietuvoje atminimą. Knygą apie Tėvo Stanislovo veiklą sudarė Panevėžio kolegijos dėstytoja Jolanta Antanaitienė ir Lietuvos dailės muziejaus liaudies tekstilės rinkinio saugotoja ir tyrinėtoja Dalia Bernotaitė-Bieliauskienė. Savo indėlį siekiant kuo geriau atskleisti buvusio Paberžės klebono gyvenimo tarpsnius jos vertino itin kukliai.


„...Toli girdėc, kur Marcinkonys gieda...“

Rūta Averkienė

Žiūrovai Marcinkonių etnografinio
ansamblio 35-mečio šventėje

Liepos 22-ąją, šeštadienį, Marcinkonys aidėjo nuo dzūkiškų dainų – į Marcinkonių etnografinio ansamblio 35 metų jubiliejų, kuris buvo švenčiamas Marcinkonių etnografijos muziejaus klojime, susirinko ne tik aplinkinių kaimų ansamblių dainininkai, bet ir svečiai iš tolesnių šalies miestų.


Provincijos miestelio meistrą vertina užsieniečiai

Tautodailininkas Vidas Jatulevičius

Ketvirtas kartas nemelavo

Vidą Jatulevičių, tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute baigusį kūno kultūrą ir geografiją ir dabar mokytojaujantį Vabalninko Balio Sruogos vidurinėje mokykloje, lydi kūrybinė sėkmė. Jis buvo ne vieno medžio drožėjų konkurso dalyvis. Miestelio prie Vabalos upės gyventojas tapo Pauliaus Galaunės premijos laureatu, Liongino Šepkos medžio drožėjų darbų konkursinėse parodose Rokiškyje apdovanotas žiūrovų prizu tris kartus. Pagaliau pernai namo parsivežė šios parodos pagrindinį prizą. Taigi ketvirtas kartas nemelavo. Tautodailininkas pasiekė tai, ko ir geidė.


Baltijos kelio paminėjimas

Kazimieras Dobkevičius

Prieš penkiolika metų,1991 m. rugpjūčio 23 d., prasidėjusi Vilniuje ir nusitęsusi iki Rygos, o toliau - į Taliną, gyva susikibusių rankomis nenutrūkstama beveik dviejų milijonų žmonių upė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje protesto vardan sudrebino Sovietų valstybės pamatus. Tokios taikios antikomunistinės demonstracijos pasaulis iki tol dar nematė ir negirdėjo. Lietuvos pakelėse dygo koplytstulpiai, kryžiai žuvusiems Lietuvos žmonėms, negrįžusiems iš katorgos arba mirusiems netekus sveikatos jau gimtojoje žemėje.


Bibliotekininkų dovana miesto šventei

Rašytojas Vygandas Račkaitis:
„Džiugu, kad žmogus
netapo provincialu savo vidumi…“

Anykščių viešoji biblioteka Miesto šventei skyrė du renginius. Viešosios bibliotekos salėje atidaryta Nijolės Kliučinskienės fotografijų paroda „Miestas, kuriame gimiau, miestas, kuriame gyvenu…“. Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kiemelyje įvyko literatūros ir muzikos vakaras „Sąšaukos“.


Linksminosi humoristai

Rūta Averkiene

Ketvirtosios respublikinės humoro
grupių šventės „Ėglis 2006“ žiūrovai

Rugpjūčio 5 dieną Marcinkonių etnografijos muziejaus klojime vyko ketvirtoji respublikinė humoro grupių šventė „Ėglis 2006“. Marcinkoniškiai ir svečiai turėjo puikią progą pasijuokti drauge su humoro grupių artistais iš Kaišiadorių, Matuizų ir Marcinkonių.


Venecija ir lietuviškos kaukės

Benjaminas ŽULYS

Vilniaus dailės akademijos
magistrantė Gabrielė Kuizinaitė
ir parodos lankytoja
Viktorija Šerevaitė

Kaune gyvuoja savitos krypties menininkai, neseniai Kauno M.K.Čiurlionio dailės muziejuje atidarę tarptautinę vizualinių menų parodą „Naujos kaukės“. Tie menininkai – žinomi dailininkai skulptoriai, fotografai Robertas Antinis, Artūras Aliukas, Gintaras Kamarauskas, Saulius Kuizinas, Vilmantas Marcinkevičius, Aleksandras Macijauskas, Rymantas Penkauskas, Varšuvoje daugiau nei dvidešimt metų gyvenąs Stasys Eidrigevičius ir kiti, o iš viso – septyniolika įvairių meno krypčių ir stilistikų autorių. Jų meno erdvėse įvairuoja tapyba, fotografija, akmuo, gipsas, net veidrodis. Netaikant į į profesionalią apžvalgą galima paminėti tokius darbus: A.Aliuko „Aštuonios citrinos“, R.Penkausko šešių dalių ciklą „Suakmenėjęs“, „Kenčiantis“, „Šaukiantis“ ir kt. Taip pat – S.Kuizino daugiau nei dešimt kaukių interpretacijų iš gipso – „Sidabraakė“, „Banguotinė“ ir kt. Dar – R.Kmieliauskaitės „Žemės veidas“, S.Grabliauskaitės „Plėšikas Barabas“, S.Eidrigevičiaus keli fotografijų ciklai ir dešimt pastelių. Beje, šis menininkas atvežė ne vien savo kūrinių, bet ir sukūrė parodą lydintį plakatą.


Ką „užrašau tapydamas...“

Irena Petraitienė

Kardinolo atminimą įamžinę dailininkai
(iš kairės:) tapytojas Arūnas Vaitkūnas
ir skulptorius Arūnas Sakalauskas
su Šiaulių vyskupu Eugenijumi
Bartuliu 2001 metais

Alaušo ežero pusiasalyje esančiame Bikuškio dvare vykęs tapybos pleneras „Tarp Vilniaus ir Kauno bokštų“ birželio 23 dieną buvo apvainikuotas labdaros akcija „Žiedas draugui“, skirta kauniečiui tapytojui, nuolatiniam Bikuškio dvaro plenerų dalyviui Arūnui Vaitkūnui (1956-2005) atminti.


„LAISVĖS UGNIS“ PRAŠOSI REMIAMA ATIDŽIAU

Edmundas Simanaitis

Nepretenduodamas į išsamų Laisvės gynėjų sąskrydžio Ariogaloje aprašymą norėčiau pasidalyti mintimis apie šio renginio vietą mūsų valstybinių švenčių, atmintinų dienų ir kitų periodiškai pasikartojančių renginių sąraše. Sugrįžusieji iš Gulago, iš tremties vietų, buvusieji nepriklausomos Lietuvos dori ir ištikimi piliečiai, Laisvės kovotojai ar gynėjai gūdžios okupacijos metais neturėjo jokios galimybės viešai rinktis ir bendrauti.


Artimieji Rytai: slinkimas į 1939 metų Europą

Libanietė gedi žuvusiųjų artimųjų

Tai, kad paliaubos tarp Izraelio ir „Hisbollah“ yra labai trapios ir bet kada gali žlugti, pripažįsta visi. O to pasekmės yra sunkiai prognozuojamos. Kai kas dabartinius įvykius Artimuosiuose Rytuose jau prilygina įžangai į trečiąjį pasaulinį karą ir lygina su 1914 m. liepos 28 d., kai Sarajeve buvo nušautas Austro-Vengrijos sosto įpėdinis Francas Ferdinandas. Nuo tų šūvių Sarajeve ir prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Žinoma, jam kilti buvo kur kas svarbesnių dalykų, bet kibirkštis ir buvo sosto įpėdinio nužudymas. Vis daugėja samprotavimų, jog Izraelio ir „Hisbollah“ konfliktas tėra tiktai pirmasis kažkokio labai neaiškaus politinio žaidimo ženklas.


Kietagalviai ir minkštakūniai

Petras KATINAS

Kaip greitai bėga laikas! Štai jau prabėgo 15 metų, kai 1991 m. rugpjūčio 19 d. per Maskvos televiziją netikėtai, be jokio paaiškinimo, ekranuose pasirodė baleto „Gulbių ežeras“ fragmentai. Kai kas tada ėmė galvoti, kad mirė ir naujasis SSKP gensekas, pirmasis SSRS prezidentas M.Gorbačiovas. Juk prieš oficialiai pranešant apie trijų paskutiniųjų SSKP gensekų Brežnevo, Andropovo ir Černenkos mirtį, buvo grojama klasikinė muzika.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija