Atnaujintas 2007 sausio 12 d.
Nr.4
(1501)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Mano Vilnius

Iš mažens Vilnius buvo kažkas šventa ir tragiška – taip nuteikdavo mūsų mokytojai.

1939 metų rudenį mus, mokinius, atvedė į Prezidentūros aikštę, kur balkone prezidentas A.Smetona kalbėjo ir pasakė: „Dėkokime Dievui, mes atgavome Vilnių“. Tuo pat metu kažkoks pilkas žmogelis, atsistojęs aukščiau, sušuko: „Dėkokime ne Dievui, o Raudonajai armijai“. Mums liepė skubiai išsiskirstyti. Tai buvo Justas Paleckis. O raudoniesiems tikrai turime už ką „dėkoti“.


Mintys Betliejaus naktį

Kūčių vakarą Balbieriškio parapijos bažnyčioje klebonas g. kan. Robertas Bruzga aukojo Bernelių Mišias, kurios prasidėjo malda ir giesme „Sveikas, Jėzau, gimusis“. Klebonui ir patarnautojams sustojus prie prakartėlės, choras ir parapijos tikintieji pagerbė gimusį kūdikėlį Jėzų.


Malonus pabuvimas

Jau tapo tradicija kasmet prieš šv. Kalėdas eiti aplankyti Alytaus kūdikių globos namų. Taip ir pernai mes, Alytaus jaunieji šauliai, nuvykome į miesto kūdikių globos namus. Sutikę ten malonias auklėtojas, kurios į salę atvedė vaikučius, nudžiugome. Rodos, ne veltui mes ten atėjome. Vaikai, pamatę mus, nustebo.


Reikia vaikus mokyti dirbti iš mažens

Vienas filosofas yra pasakęs: „Darbas – gyvenimo druska, apsauganti žmogų nuo sugedimo ir duodanti gyvenimui tam tikrą skonį“. Teisingai pasakyta. Svarbiausia, kad apsaugo žmogų nuo sugedimo. Civilizacija, kultūra, technika lengvina žmonių gyvenimą, todėl atsirado daug laisvo laiko, kuris, ypač jaunus, stumia į nusikaltimus. Ne veltui sakoma, kad jaunam lengviau pakelti vargą, o ne perteklių. Pavalgę, nenuvargę nuo sunkaus darbų, jėgų turi. Kur jas dėti? Ir taip pradeda laužyti suolus, medelius, ardyti autobusų stoteles, tiltelius, tvoras...


Ar reikia tokios parodos?

2006 metų spalį Šalčininkų kultūros centre atidaryta paroda apie arkivyskupą Romualdą Jalbžykovskį. Tikriausiai ji skirta 80-osioms metinėms, kai R.Jalbžykovskis 1926 metais tapo Vilniaus arkivyskupu. Parodą organizavo Šalčininkų kultūros centras ir Lietuvos lenkų sąjunga. Apie tai žinutę išspausdino Šalčininkų rajono laikraštis „Naš kraj“ (2006 10 17, Nr. 34). Tikriausiai šią parodą lankė kunigai, mokytojai, mokiniai ir visuomenė. Rašau „XXI amžiui“ todėl, kad jis rašo apie Bažnyčios gyvenimą.


Morta, kas tu?..

Paėmus į rankas 2006 m. gruodžio 27 d. laikraščio „15 min.“ numerį, iš karto dėmesį patraukė pavadinimas didelėmis raidėmis „Kalėdinė Mortos misija“. Pagalvojau, sužinosiu kažką nauja apie Lietuvos karaliaus Mindaugo žmoną Mortą. Tą karalienę, kurios pieštų portretų ilgai ieškojau senose ir naujose knygose, albumuose. Iš kelių dailininkų pieštų karalienės Mortos portretų pagaliau su bendraautore istorijos mokytoja eksperte Jūrate Šačkute V klasės istorijos vadovėliui „Tėvynės istorijos puslapiai“ iliustruoti atrinkome dailininkės Janinos Malinauskaitės pieštą Mindaugo žmonos Mortos portretą. Jame matome Mortą – karalienę.


Tokie žodžiai netinka prie kryžiaus

Niekada mes, lietuviai, nepamiršime tos baisios Sausio 13-osios! Dieve, duok šiems žuvusiesiems amžiną ramybę savo karalystėje.

Prie Televizijos bokšto Vilniuje pastatytas gražus koplytstulpis Sausio 13-osios aukoms atminti. Ten dažnai žmonės nulenkia galvą, sukalba maldą. Tik kokie žodžiai parašyti ant koplytstulpio? Ogi šie: „Tėve, neatleisk jiems, nes jie žinojo, ką darė...“


Iš okupacinės tikrovės

Žodis likimas – antisovietinis?

Viename pokalbyje pavartojau žodį likimas. Mane tuoj pat „pataisė“ budri ir įžvalgi kolegė:

– Kaip tau ne gėda vartoti tokį žodį?

– O ką gi blogo pasakiau? – nustebęs paklausiau.

– Tu ištarei žodį likimas. Juk tai buržuazinis išmislas! Jokio likimo nėra ir negali būti, – žinovės tonu paaiškino „pakaustyta“ komunistė.

Kai ko tenka lenktis ne tiek iš baimės, kiek dėl smarvės.


Dovanokim po lašelį šilumos

Daug kas veikia jauno žmogaus gyvenimą: tėvai, mokykloje įgytos žinios, išsilavinimas, profesija. Nemažą reikšmę turi socialiniai santykiai, istoriniai įvykiai... Bet svarbiausia, kad jaunimas pats mokytųsi priimti sprendimus, juos pagrįsti ir pagal juos gyventi, kad kiekvienam vertybės ir normos taptų suprantamos. Tolerancija, teisingumas, taika, atsakomybė už aplinkinius žmones ir aplinką, teisėtumas ir artimo meilė – tai bendros vertybės visiems žmonėms.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija