Atnaujintas 2007 sausio 19 d.
Nr.6
(1453)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Pagalbos prašymas dėl Lapių Laisvės paminklo atstatymo

Rikiuotė per vieną iš renginių
Nepriklausomybės metais
prie Laisvės paminklo Lapėse

Kauno rajono Lapių miestelio gyventojai jau 16 metų negali atstatyti aikštėje, prieš bažnyčią, stovėjusio Laisvės paminklo. Ne vieną kartą buvo kreiptasi į įvairias instancijas: Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką, Kauno apskrities viršininką, Kauno rajono Savivaldybę, Tarybą, merą, Lapių seniūną. Įvairiais metais buvo surinkta šimtai parašų valdžios vyrams. Reikalai iš vietos nepajudėjo iki šiol. Rajono meras Leonardas Gineika sako, kad pagal įstatymus savivaldybė negali pirkti garažo. Seniūnas Rimas Stankus padarė paminklo projektą. Bet tiek Kauno rajono meras, tiek seniūnas sutinka perstatyti paminklą tik prie tvoros, netoli kapinių šiukšliadėžės, arba prie seniūnijos. Visų istorikų, paveldo specialistų, kraštotyrininkų nuomone, paminklas turi būti atstatomas ne prie tvoros, ne prie seniūnijos ar dar kur nors, bet ten, kur jis stovėjo ir turi stovėti – senoje garbingoje vietoje. ,,Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys pritaria Lapių laisvės paminklo atstatymui jo ankstesnėje vietoje priešais bažnyčią“, – pasirašo Alytaus teritorinio padalinio vedėjas, l.e. Kauno teritorinio padalinio vedėjo pareigas – Vytautas Kolesnikovas (2007 01 09, Nr. 2K-08).

Laisvės paminklas buvo pastatytas prie bažnyčios, ant bažnyčios žemės, 1930 metais. Prie paminklo pokariu buvo palaidoti Eigirgalos miške per lėktuvo katastrofą žuvę septyni rusų karo lakūnai. Stalino laikais Laisvės paminklo viršuje esantį kryžių nupjovė Pranas Rusteika. Deja, praėjus tik dviem dienoms po šios šventvagystės, šieno smulkintuvas nupjovė jam ranką. Dar vėliau jis išprotėjo. Vietoj kryžiaus tarybinė valdžia ant laisvės paminklo viršaus uždėjo Stalino biustą. Po Stalino mirties paminklą užkasė gretimame kieme. Veronika Sandonavičienė parodė vietą, kur yra užkastas bolševikų nugriautas Laisvės paminklas. (Tarp Chšanavičių ir Tervydžių namų, Mokyklos gatvėje). Šį liudijimą gali patvirtinti korporacijos ,,Matininkai“ skyriaus viršininkas Algirdas Sandonavičius. Lapių mokyklos muziejuje yra eksponuojama plokštė su užrašu nuo Laisvės paminklo, kurią, rizikuodamas dideliais nemalonumais, išsaugojo nusipelnęs mokytojas – kraštotyrininkas Bronius Šukys.

Paminklo vietoje buvo užstatytas garažas, kuris dabar yra beveik nenaudojamas ir darko visą aplinką. Prieš kelis metus kooperatyvas garažą privatizavo. Kauno rajono centrinio vartotojų kooperatyvo pirmininkas Algirdas Ruzgys, kuriam priklauso kooperatyvo parduotuvė, o dabar ir tas garažas, pasiūlė už 30 tūkst. litų kompensaciją leisti nugriauti jiems nereikalingą griozdą. Garažas iš tiesų yra naudojamas. Jo priedangą pamėgo Lapių gyventojai ir aplinkinių sodų bendruomenių nariai, sergantys lėtiniu alkoholizmu. Aplink pilna butelių, stiklo šukių ir gamtinių homo sapiens atliekų. Nuo šios vietos sklinda bjauriausi kvapai ir dvokas. Ir visa tai prie unikalaus kultūros XVI a. pradžios paminklo, kurį lanko turistai, vos pora žingsnių nuo kapinių, pačiame miestelio centre!

Lapių miestelio gyventojai yra nepelnytai skriaudžiami, nes:

1. Kenčia nuo šalia esančio sąvartyno, į kurį vežamos visos Kauno miesto ir rajono gyventojų šiukšlės. Nuo šiukšlyno sklinda bjaurus kvapas; varnos, suskridusios iš visos Kauno apskrities, šiukšlių atliekas išmėto gyventojams į kiemus. Valdžia neatsižvelgė į gyventojų prašymus laikytis šiukšlyno projektavimo metu suprojektuoto aplinkkelio, ir daugiatonės šiukšliavežės net šventomis dienomis veža savo krovinį per miestelį. Dėl to eismas labai intensyvus, daug triukšmo ir nuodingų išmetamųjų dujų. Nuo vibracijos trūkinėja namų sienos. Kaip kompensacija gyventojams įdėti plastikiniai langai, nemokamai išvežamos šiukšlės. Bet Lapių gyventojai mielai perleistų savo šiukšlyną bet kuriai seniūnijai su visomis lengvatomis. T.y. smulkios lengvatos neatstoja daromos žalos.

2. Jau daugiau nei dešimt metų kviečiamos komisijos, rašomi raštai į įvairias instancijas dėl Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios atraminės sienelės ir bokšto smailės kritinės avarinės būklės likvidavimo. 2003 m. rugsėjo 1 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 441 buvo sudaryta komisija Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pastato techninei būklei įvertinti. Komisiją sudarė: Vaclovas Leonavičius, Ramutis Pranas Balsevičius, Gintautas Grušauskas, Vidmanta Kazimiera Poškaitienė, Robertas Skrinskas, Regimantas Šimkus, Irena Vaškelienė. Komisija savo išvadose siūlė:

1. Parengti projektą ir atlikti darbus avarijos grėsmei pašalinti.

2. Užbaigti atraminės sienelės ir šlaitų tvarkymo darbus. Kauno paminklų restauravimo projektavimo institutas pagal Kultūros paveldo departamento užsakymą yra parengęs bokšto smailės restauravimo projektą. Projekto autorius – Kęstutis Bubnaitis. Tačiau lėšų nei savivaldybė, nei Vyriausybė neskyrė – motyvuojama sutartimi su Vatikanu. Atseit spręs dvišalė komisija, kam skirti lėšas, kam jų neskirti. Pati parapija seniai būtų pastačiusi naują bokšto smailę ūkio būdu, bet jai taip daryti neleidžiama. O Lapių bažnyčia yra statyta 1620 metais ir yra dvylikta bažnyčia Lietuvoje pagal amžių.

3. Į bažnyčią daugiausia ateina močiutės. Tai nusipelniusios Lietuvai motinos, savo darbais ir naujos kartos auginimu, auklėjimu nutiesusios kelią mums į šiandieną ir ateitį. Jos sukūrė materialinį ir dvasinį produktą, kuriuo visi dabar naudojasi. Deja, žiemos laiku, kai anksti temsta, bažnyčia, takas per kapus į bažnyčią, net automobilių stovėjimo aikštelė prie bažnyčios skendi tamsoje. Nemažai Kauno rajono bažnyčių, keliai ir aikštės prie bažnyčių yra apšviesti. Deja, apie Lapių bažnyčią to nepasakysi. Kodėl pats žymiausias Lapių objektas skendi tamsoje, kai tiek daug net šunkelių yra apšviesti? Kodėl taip paniekintas senas, pagyvenęs žmogus, turintis klaidžioti tamsoje, kad patektų į Dievo namus?

4. Visose žydų šaudymo, kankinimo vietose yra memorialinės lentelės, kurias pastatė ir seniūnijos, savivaldybės. Prie Laisvės paminklo buvo sumesti ir Lapių bažnyčios pakalnėje užkasti Laisvės kovotojai. Nepriklausomos valstybės valdžia nepriklausomybės kovotojams 16 metų nestato jokio žymens.

Lapių miestelis yra garsus savo praeitimi, savo paveldu, istorija. Čia yra pilies griuvėsiai, buvo Lietuvos ministro pirmininko A.Merkio dvaras, yra unikalus gamtos paminklas – apie 100 metrų ilgumo šimtamečių liepų alėja. Buvo Laisvės paminklas...

Lapių miestelio gyventojai yra nepelnytai skriaudžiami, kai per 16 metų valdžia negali surasti lėšų Laisvės paminklui atstatyti. Ar lėšų nėra todėl, kad dėl šiltos žiemos nereikia valyti ir to kelio, kuriuo kasdien vežamos visos apskrities šiukšlės ir kuris žiemos metu kasdien buvo valomas ir barstomas kelis kartus per dieną?

Ar lėšų nėra todėl, kad Lapės neša viso Kauno miesto ir rajono šiukšlių naštą?

Ar lėšų nėra todėl, kad Lapės yra provincijos miestelis, toli nuo Vilniaus?

Ar lėšų nėra todėl, kad Laisvė, Nepriklausomybė, paaukotos gyvybės už laisvę – jau nebe vertybės dabartinėje valstybėje?

Prašau jūsų nelikti nuošalyje ir paremti ilgametes visų užmirštų lapiečių pastangas atstatant Laisvės paminklą.

Prašau visų miestelių, kaimų ir miestų, kuriuose jau atstatyti laisvės paminklai, kryžiai ir koplytstulpiai, žmones solidarizuotis su visų užmirštais lapiečiais ir savo balsu, laišku, skambučiu į atitinkamą instituciją paremti Lapių Laisvės paminklo atstatymą.

Lapių klebonas
kun. Robertas Gedvydas SKRINSKAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija