Atnaujintas 2007 vasario 2 d.
Nr.9
(1506)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Pažadai rinkėjams ir jų (ne) vykdymas

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Sausio viduryje Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko gyventojų apklausą, kurios tikslas – išsiaiškinti žmonių pasitikėjimą įvairiomis institucijomis. Paaiškėjo, kad mažiausiai pasitikima Seimu ir politinėmis partijomis. Seimu šiuo metu pasitiki tik 10,8 proc. gyventojų, partijomis – vos 8 proc. Kasmet į rinkimus ateina vis mažiau balsavimo teisę turinčių žmonių. Prognozuojama, kad į savivaldybių tarybų rinkimus, kurie įvyks vasario 25 dieną, vargu ar ateis 30 proc. rinkėjų. Kyla klausimas: kas lemia tokį žmonių nepasitikėjimą Seimo politikais ir partijomis? Klausimas labai rimtas. Kai šalyje ramu, situacija nėra pavojinga. Tačiau, įvykus katastrofoms, pasitikėjimo nebuvimas valstybės būklę darytų dar sudėtingesnę.

Į iškeltą klausimą bando ieškoti atsakymo Demokratinės politikos ir Strateginių tyrimų institutai, vykdydami tęstinį projektą „Rinkimų programų vykdymo stebėsena“. Tyrimas susideda iš dviejų dalių. Tirta, kiek Seime priimti teisiniai aktai atitinka rinkimų pažadus, ir bandyta nustatyti rinkimų pažadų vykdymą savivaldybių tarybose 2003-2007 metais.

Rinkimų pažadų vykdymo stebėsena Seime vykdyta nuo 2004 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. sausio 1 d. Taigi daugiau negu dvejus metus.

Nustatyta, kad Darbo partija iš 47 programinių nuostatų bandė įgyvendinti tik šešiolika. Neįgyvendintų nuostatų yra net 31. Tyrinėtojus ypač stebina tos nuostatos, kurios negalėjo būti įgyvendintos, kurias žerdami rinkėjams vargu ar tikėjo įgyvendinsią Darbo partijos rinkimų programos kūrėjai. Pavyzdžiui, „sumažinti gyventojams šildymo išlaidas už būsto šildymą iki 20 proc., atsižvelgiant į šeimos pajamų lygį“ arba „šeimoms, kurių sutuoktinių vidutinis amžius iki 45 metų, kompensuoti 100 proc. palūkanų kredito būstui įsigyti“, arba „įvesti studijų užsienyje išlaidų kompensavimą, sudarant galimybę visoms vidurinėms mokykloms siųsti studijoms užsienyje kasmet po vieną gabiausią mokinį“ ir t.t. Taip pat pastebėta, kad Seimo nariai, priklausantys Darbo partijai, kartais balsuoja ne taip, kaip buvo įsipareigoję savo rinkimų programoje. „Reikia patikrinti partijų programų atitikimą jų ideologijoms. Darbo partija per trumpą laiką žadėjo įvykdyti tai, ko dabar jau nebeprisimena. Ši partija savo elgesiu sulaužė pažadą tarnauti žmonėms. Ji tarnauja sau ir savo interesams.“ Tai LNK laidos „Savaitės panorama“ vedėjo Virgio Valentinavičiaus pastebėjimas. „Darbo partijai svarbiausia buvo patekti į spaudą, prikaustyti rinkėjų dėmesį, o ne vykdyti rinkimų pažadus.“ Tai demokratinės politikos instituto prezidento Manto Adomėno nuomonė.

Tyrinėtojai pastebėjo, jog Rolando Pakso koalicijos „Už tvarką ir teisingumą“ rinkimų programa yra gana populistinė. Iš 41 programinės nuostatos bandyta įgyvendinti tik trylika. Kai kurios nuostatos prasideda žodžiu „sieksime, kad būtų įgyvendintas visuotinis vidurinis išsilavinimas“; „sieksime, kad sveikatos srityje būtų sukurtos žmogaus teisių ir orumo apsaugos teisinės ir institucinės prielaidos“ ir t.t. Neapibrėžtos, nekonkrečios nuostatos – tas pats, kas rašymas ant vandens. Tyrinėtojai nustatė, kad ši partija neįgyvendino net 28 rinkimų programos nuostatų.

Valstiečių ir naujosios demokratijos partijų sąjungos rinkimų programoje yra 52 nuostatos. Iš jų bandyta įgyvendinti tik 26-ias. Vargu ar kai kurių nuostatų įgyvendinimu tikėjo patys programos sudarytojai. Pavyzdžiui, „artimiausiu laikotarpiu – atpiginti šiluminės energijos tiekimą gyventojams ir verslui, padidinant kompensacijas už šilumą mažas pajamas gaunantiems žmonėms“; „sieksime įteisinti laisvo menininko statusą, suteikiantį meno žmonėms valstybės finansines galimybes atitinkančias socialines garantijas ir t.t.

Strateginių tyrimų instituto tarybos pirmininko pavaduotojo Nikolajaus Medvedevo nuomone, sudarant rinkimų programas partijoms reikėtų išmokti prognozuoti ateitį, numatyti įvyksiančius įvykius, gerai žinoti valstybės galimybes. Programų sudarytojams nevalia rašyti tokių nuostatų, kurių tikrai nebus galima įgyvendinti. Pažadai turėtų būti susiję su programa. Žadėti žmonėms tai, ko tikrai neįmanoma ištesėti, yra nesąžininga. Seimo nario pažadų nesilaikymas tolygus priesaikos sulaužymui. Dėl to net gali būti keliama apkalta.

Atskira projekto „Rinkimų programų vykdymo stebėsena“ dalis – rinkimų pažadų vykdymo savivaldybių tarybose 2003-2007 metais stebėsena. Apklausti visi savivaldybių tarybų nariai. Nustatyta, kad jie nėra gerai susipažinę net su savo atstovaujamų politinių partijų rinkimų programomis; skirtingų politinių partijų rinkimų programos konkrečių pažadų turiniu ne itin skiriasi; vis dar pasitaiko rinkimų pažadų, kurių savivaldybės tarybos pagal dabar galiojančią Konstituciją, kitus įstatymus teisiškai neturi kompetencijos spręsti; savivaldybių tarybų nariai ne visada suvokia, kur parlamento, o kur savivaldybių tarybų kompetencija.

Sausio 19 dieną Demokratinės politikos institutas ir Strateginių tyrimų institutas Seime surengė konferenciją „Kodėl (ne) vykdomi rinkimų pažadai?“ Buvo pristatyti tyrimo rezultatai, pažadėta tęsti projektą „Rinkimų programų vykdymo stebėsena“. Esame įsitikinę, jog tyrimo rezultatų skelbimas pradės drausminti politines partijas, jų programos turėtų būti labiau susietos su pažadų įvykdymu, o ne tik paleidimu pavėjui. Būtina pagaliau atsisakyti populizmo, jausti atsakomybę už tai, ką pažadi. Užtenka kurti tokias programas, kurios apgaudinėtų rinkėjus, o patiems padėtų patekti į Seimą ar savivaldybių tarybas, o ten esant dažnokai kelti triukšmą, atkreipiant į save dėmesį, pamirštant bendro gėrio kūrimą.

Laikas ir rinkėjams pasidaryti kai kurias išvadas. Negalima pirkti gražaus, blizgančio įpakavimo, kurį išvyniojus randi tik tuščių pažadų maišelį. Nusivylusiems nederėtų boikotuoti rinkimų. Juk daugpartinė sistema yra pilietinės visuomenės kūrimo, demokratijos įgyvendinimo pamatas. Partijų programos turėtų būti kuriamos tam, kad jos būtų vykdomos. Rinkėjų pareiga – kontroliuoti, ar jos vykdomos ir kaip vykdomos. Sakoma, kad gerų valdžių nebūna. Mūsų pareiga – priversti valdžią tarnauti žmonėms.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija