Atnaujintas 2007 vasario 28 d.
Nr.16
(1513)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Teesie Lietuvos valstybė ir vėl

Mylimieji, gerbiamieji, Lietuvos ištikimieji! Čia vieta ir diena, kuri šventa kiekvienam lietuviui.

Lietuviai yra tie, kurie tiki, kad ši žemė prie Neries, Nemuno ir Baltijos gali būti graži ir teisinga. Ji nepasmerkta, tikrai nepasmerkta per amžius likti svetimų arba savų nenaudėlių grobiu ir eiti iš rankų į rankas. Tai ne sykį įrodyta, net brolių krauju apmokėta. Todėl ir kitos tautinės kilmės broliai, kurie tuo tiki ir padeda Lietuvai išlikti, yra Lietuvos broliai. Kalbėkim dažniau apie brolystę, ne apie parsidavėlius, kurių visur, pirmiausia tarp lietuvių, nė kiek netrūksta.

Bet kas būtų tie senovinėse karo dainose apdainuotieji „Lietuvos broliai“, kurie net į Rygą jojo, tikriausiai, kokių nors švedų kulti, atmušti, lauk pavaryti? Jie amžini – Lietuvos broliai ir sesės, kaip ir mūsų savanoriai, partizanai, Sąjūdžio žaliaraiščiai ir Sausio 13-osios narsuoliai kovotojai vis apgindavę ir apgindavę, kad dar būtų, kad vėl prisikeltų, kad visada būtų Lietuva.

Nuolatos

Lietuvos

broliai kažkur joja.

Saulė teka mėnuo dega

upės nesustoja.

            Tu dangau beribis

            laimink mūsų žygius!

            Buvom baisiai suvaryti

            bet sapnavom Vytį.

Ir tie 20 savanorių, nuo „Aušros“ ir „Varpo“ laikų niekieno neliepiami, tik širdies pašaukti ėję atkurti Lietuvos, susirinko čia prieš 89 metus, kad pareikštų lietuvių tautos ir šviesuomenės išpuoselėtą, subrandintą valią: „Teesie Lietuvos valstybė ir vėl“ – tebūnie nepriklausoma, demokratiniais pagrindais besitvarkanti, visų žmonių laisvai išrinkto Seimo vadovaujama!

Su šia idėja, viltimi ir samprata ėjom ir dar sykį į Kovo 11-ąją. Ir vėl skelbdami teisę būti Lietuva ir tokia Lietuva, kiek jos piliečiams pakaks proto ir atsakomybės. Amžinojo Atgimimo Vilnius – ir komercinis Vilnius – kas tai? Varžybos ar uždusinimas? Ar nevalstybiškumas užgoš valstybiškumą? Reikia atsakyti, kas turi atsakomybės.

Mes dar ne kartą pasiryšime.

Stebėsime

matysime

ir praeities ir ateities gelmes.

            O jeigu mes negrįšime

            jei mes negrįšim jeigu

            mes niekas nesugrįšim –

            žirgeliai parneš.

Tebūnie ir tokio lietuviško mistinio tikėjimo, ir jo mums reikia. Bet turėkim, būtinai turėkim ir lietuviško ūkininkų pasiryžimo, kaip tie gerosios mūsų valstybės kūrėjai: laikytis Lietuvos ir laikyti Lietuvą.

Vytautas Landsbergis,
Kalba prie Signatarų namų Vasario 16 dieną

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija