Atnaujintas 2007 kovo 14 d.
Nr.20
(1517)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Vyskupas palaimino literatūrą ir žiemą

Septintasis festivalis „Literatūrinė Panevėžio žiema“, šiemet atšvilpęs vasario 9-10 dienomis į Aukštaitiją, savo kulminaciją tradiciškai pasiekdavo tarpudienį – vidurnaktį dviejuose siauruko vagonuose. Ne kitaip ir šįsyk, sugužėjus rašytojams iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio apskrities dalytis „Gyvenimo duona“, „barstytis (ne)perlais (ne)kiaulėms“, perfrazuojant Evangeliją (parafrazių, būdingų postmodernizmo kūrėjams, būta daug ir visų nepacituosi). Pasirinkus raktiniu, simboliniu žodžiu nebe pernykštį „Kelionė“, o „Stotys“, pakeliui ir Anykščių geležinkelio stotyje čiobrelių arbata bei tekstinės kartų ir lyčių dramos kaitino jaunas ir brandesnes galvas. O vyną, kmynų arbatą, bulvių košę su lašinukais (ruoštą naujųjų emigrantų iš Vilniaus Paberžės vienkiemin kultūrininkų V. ir L. Bukauskų) ir (ne)atšiaurią gamtą skanauti buvo pasilikta desertui sakralinėje Paberžės erdvėje, bažnyčios ir muziejaus sambūvyje, rajonų ir amžių sandūroje. Didžiausią staigmeną autoriams ir švelnų šoką klebonui padovanojo subtilusis Aukštaičių vyskupas J.Kauneckas, be protokolinio šaltuko atsiskubinęs palaiminti egzistencinių žmogaus stočių į Dievą poezijoje ir gyvenime. Paberžėje ganytojas rašytojai V.Jasukaitytei įteikė medinį kryžių už tai, kad „Dievas Lietuvoje nemiršta vienišas“, J.Lindės-Dobilo premijos laureatui V.Braziūnui – medinę šv. Petro statulėlę, „kad nebūtų užkalinėti poezijos langai“, o „Literatūrinė Panevėžio žiema-7“ (ne)šventajai dvasiai, organizatorei E.Pažemeckaitei – angelą „už tai, kad lakstė kaip angelas ir skambiu balsu šaukė Dievą ant stogo“. Čia dera pasidžiaugti, kad aukštaičių folkloro puoselėtojas V.Braziūnas su kompozitoriumi A.Klova iš Vilniaus smuikeliu ir tėvo Stanislovo verstuoju Rilke graudenęs ir raminęs tėvo Stanislovo menėje, pažadėjo vėlei atvykti Atvelykio švęsti ir žmones pamaloninti naująja programa. Literatūrinius skaitymus, vykusius „Literatūrinės Panevėžio žiemos“ organizatorių namuose – europietiškojoje Panevėžio G.Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje – vedė žavi pora – poetai V.Rudžianskas („Nemuno“ vyr. redaktorius) ir R.Čergelienė-Sara Poisson (literatūrinės Skrybėlės nominantė). Skaityti savo eilėraščius jie kvietė B.Januševičių, G.Norvilą, A.Kaziliūnaitę, V.Jasukaitytę, V.Kuodytę, V.Kukulą, S.Kandratavičių, D.Gintalą, E.Milkevičių. Tęsiniai traukiniai trūkčiojo traukuliavo, kaip minėta, Siauruke ir Paberžėje, kur vaivorykštinę poezijos koaliciją, tiksliau, aštriabriaunį kristalą, sukiojo laikinai-amžinai avangardiškasis jaunimas ir amžinai-laikinai konservuojantys „gyvieji klasikai“. Konferencijų salėje situacionistė dailininkė poetė V.Pajuodienė demonstravo teksto, kaip sociokomikso iliustravimo galimybes, jai antrino kunigas S.Kandratavičius, eksperimentavęs garsynu iš „kitos knygos“ „daromo“ projekto su kompozitoriumi-rašytoju R.Jaru „Sangriuva/Grojimas Paberžėje/TXT+CD“ bei „trys konkrečiosios, daiktinės poezijos muškietininkai“ Benas+Gytis+Dainius. Po A.Kaziliūnaitės tobulų videofilmų peržiūros, poetas V.Kukulas paskelbė diskusiją „Bendraamžiai, bet skirtingo mąstymo būdo“, kurioje (ne)prieita (ne)vieningos nuomonės, tuo pačiu bruožu pasižymėjo ir turėjęs pasaulio šviesą bei tamsą išvysti nevienalytis „Literatūrinės Panevėžio žiemos“ almanachas. Sudarytojas V.Kukulas pristatė nespėtą išleisti almanachą, kuriame bus spausdinami ne vien Panevėžio apskrities, bet ir kitų Lietuvos poetų, gavusių įvairias šio festivalio premijas (pvz., E.Mezginaitės premiją gavusių A.Balbieriaus, K.Navako ir kt.), eilėraščiai. Tiek ant bibliotekos stogo, tiek Paberžės laukuose, kas netingėjo, rado gero ūpo sniego lakštuose rašyti laiškus sau, artimui, rasi, ir Dievui. Plevėsavo vėliavėlės, šventų žvakių liepsnelės, draugiškų ir klaidžiojančių akių ugnelės, stebeilijosi televizijų fotoaparatai bei kameros, mėtėsi nemokamų pietų talonai ir dar daug daug kitų atributų liudijo dideliausią stebuklą – Lietuva, Aukštaitija, žmogaus Širdis pulsuoja kosminiu ritmu, gyvojo Žodžio rimu.

-ksk-

Paberžė, Kėdainių rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija