Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Poezija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Laukiant pozityvių permainų – vizitas į Vatikaną

Mindaugas BUIKA

Kovo 13 dieną popiežių Benediktą XVI aplankė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Reuters nuotrauka

Popiežius vėl nepakviestas apsilankyti Rusijoje

Susitikęs su popiežiumi Benediktu XVI Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepakvietė jo apsilankyti savo šalyje, tuo vėl nesilaikydamas tradicijos, kad vizito Vatikane metu valstybių vadovai dažniausiai pateikia bent jau formalų tokį kvietimą kaip pagalbos ir svetingumo ženklą. Kovo 13 dieną V.Putinas jau trečią kartą buvo nuvykęs į Vatikaną; anksčiau jis čia lankėsi 2000 ir 2003 metais, susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II, kurio taip pat nepakvietė atsakomajam vizitui.

Krikščionybė yra prisikėlimas

Arkiv. Sigitas Tamkevičius Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Vis dažniau kalbama apie XXI amžiaus bedvasį pasaulį, apie naująją Europą, kurios Konstitucijoje neliko vietos sąvokai „krikščionybė“. Ar iš tiesų verta kalbėti apie dvasinių vertybių „svorio“ mažėjimą Lietuvoje? Ar krikščioniškųjų vertybių nykimo problemos nėra dirbtinai hiperbolizuojamos? Pokalbyje šiomis temomis sutiko dalyvauti Kauno arkivyskupas Sigitas TAMKEVIČIUS ir Vilniaus dailės akademijos dėstytojas dailininkas Virginijus KAŠINSKAS.

Kovo 11-oji Notingeme

Kun. dr. Vytautas Brilius, MIC, (viduryje) aukojo šv. Mišias už Lietuvą

Kovo 11-ąją Notingemo Šv. Barnabo katedroje Lietuvos marijonų provincijos vyresnysis kun. dr. Vytautas Brilius, MIC, aukojo iškilmingas šv. Mišias už Lietuvą. Dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasados patarėjas Jonas Grinevičius su šeima, Vidurio Anglijos Kolumbo riteriai, Didžiosios Britanijos lietuvių katalikų bendrijos atstovai, Notingemo universitetų lietuviai studentai, vietos ir apylinkių lietuviai, atvykę net iš Peterboro, vietos jaunimas, anglai katalikai. Iškilmingas lotyniškas giesmes giedojo Notingemo universiteto choras.

Ukraina lietuvių veiklą įvertina ordinais

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ

Ukrainos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Borysas Klimčiukas įteikė Ukrainos I laipsnio ordiną „Už narsumą“ Lietuvos ir Ukrainos Helsinkio grupių nariui Viktorui Petkui

Gilios, ne kartą tarpusavyje persipynusios Lietuvos ir Ukrainos valstybių istorinės, kultūrinės šaknys, apie kurias kas kartą galima sužinoti kažką nauja, svarbu bei aktualu ir lietuviams, ir ukrainiečiams. Valstybėms tapus nepriklausomomis, Lietuvos spaudoje nemažai randama medžiagos įvairiais opiais Ukrainos klausimais. Daug dėmesio ukrainiečių religinei ir dvasinei veiklai skiriama „XXI amžiaus“ puslapiuose: Rytų apeigų Katalikų Bažnyčios padėčiai, vienuolijoms, vienuoliams. Daugiau kaip prieš mėnesį (2007 m. sausio 24 d., Nr. 7) išspausdintas straipsnis „Garbingas apdovanojimas“, liudijantis Ukrainos valstybės dėmesį lietuvių veiklai.

Šventė Kovinio rengimo centre

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro salėje vykusio minėjimo dalyviai

Nuo Vilniaus pavažiavus 20 kilometrų Švenčionių link, privažiuojame Nemenčinę. Pirmasis mūsų dėmesį patraukęs objektas – Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras. Sovietmečiu čia veikė Civilinės gynybos štabo ryšių mazgas su požemine vadaviete, būdavo organizuojami respublikiniai civilinės gynybos kursai. 1991 metų rudenį pastatai buvo perimti iš Rusijos kariuomenės. Kaip šis objektas pavirto į modernią, europinius standartus atitinkančią karinę mokymo įstaigą, pasakoja Gediminas Radvilas, atsakingas už ryšius su visuomene.

Pasivaikščiojimai minčių pakrantėm

Poeto, dramaturgo ir pedagogo Antano Gustaičio 100-osioms gimimo metinėms

Marija MACIJAUSKIENĖ

„Žodžio sakytojų“ ketveriukės literatūros vakaro, įvykusio 1968 m. rugsėjo 29 d. Čikagoje, programa. Iš viršaus į apačią: Pulgis Andriušis, Bernardas Brazdžionis, Antanas Gustaitis ir Stasys Santvaras

Dabar, braidydama po pokarinės lietuvių išeivijos pievas, jaučiuosi kaip vaikas, atsidūręs nematytam stebuklų pasauly. O esu lituanistė, bet, kaip žinoma, kažkada mes neturėjome progos nei pamatyti, nei susipažinti su šia literatūra.

Šiandien dar vienas šimtametis atveria mums savo sielos pasaulio erdves. Tai poetas, dramaturgas ir pedagogas Antanas Gustaitis.

Trumpi enciklopediniai duomenys. Gimė 1907 m. kovo 12 d. Gustaičiuose (Marijampolės apskr.). Baigė Marijampolės mokytojų seminariją. Pedagogu dirbo trumpai, nes ėmė studijuoti Kauno universitete. 1936-1940 metais dirbo Kauno ir Klaipėdos radiofonuose. 1940-1941 metais – Vilniaus dramos teatro direktorius. 1944 metais, kaip ir dalis Lietuvos inteligentų, vengdami tremčių ir kitų represijų, pasitraukė į Vakarus.

Įvairiašakis aktoriaus talentas

Bronius VERTELKA

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Romualdas Urvinis

Baigiantis sausiui Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktoriui Romualdui Urviniui suėjo 70 metų. Pasveikinti jubiliato nepamiršo jo talento gerbėjai, o teatras spektakliu „Miškais ateina ruduo“, kur panevėžietis sukūrė pagrindinį vaidmenį, pažymėjo savo kolegos sukaktį.

Žingsniai – sunkėja, atsakomybė scenoje – didėja

Aktorius sirguliavo, tačiau išimties tvarka sutiko priimti mane savo namuose. Kada jubiliatą fotografavau, jis kalbėjo į diktofoną. Jis neslėpė, jog vis prisidedantys metai daro savo – sunkėja žingsniai. Nors turi sukaupęs didžiulę aktorinio darbo patirtį, tačiau kiekvienas išėjimas į sceną uždeda vis didesnę atsakomybę. Teatre praleisti 55 metai, bet kiekvieną kartą pasirodęs žiūrovams patiria net vis didesnę baimę.

Pagerbtas iškilusis profesorius

Prof. habil. dr. Antanas Sučila (ketvirtas iš dešinės) LKMA XIX suvažiavime su grupe gydytojų

Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) mokslininkai 2007 m. vasario 23 d. pažymėjo vieno iš žymiausių vyresnės kartos Lietuvos chirurgų, profesoriaus, habilituoto medicinos mokslų daktaro Antano Sučilos 90-ies metų jubiliejų.

Antanas Sučila gimė 1917 m. vasario 20 d. Dikonių kaime, Pušaloto valsčiuje, Panevėžio apskrityje, vidutinio ūkininko katalikiškoje šeimoje, turėjusioje jau jaunesnius sūnų ir dvi dukteris.

Įsisenėjęs neįgalumas. Gal dar blogiau?

Petras KATINAS

Kol A.Brazauskas ir jo senoji nomenklatūrinė gvardija kaunasi dėl kėdžių į Vilniaus valdžią, o svarbiausia – dėl pinigų, pasirodė, kad savivaldybių tarybų rinkimų išreklamuotas kandidatų reitingavimas tebuvo tik paprasčiausia komedija. Netgi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Z.Vaigauskas ėmė aimanuoti, kad trečdalis išrinktųjų, besiskelbiančių tautos tarnais, nebenori būti savivaldybių tarybų nariais. Jų vietas užims kiti, kurių niekas neišrinko ir nereitingavo partinių sąrašų eilėje. Kad taip atsitiks, aišku, žinojo, bent jau privalėjo žinoti, partijų vadai. Juk socdemai, paksininkai, „darbiečiai“, „valstiečiai“ savo sąrašuose įrašė įvairiausių garsenybių, kurie net negalvojo palikti savo gerai mokamų tarnybų ir gaišti laiką savivaldybių tarybų posėdžiuose. Ir ne tik vien todėl. Jie puikiai žino, kad nuo jų niekas nepriklauso. Viską spręs finansiškai stiprūs klanai, kurie ir pasirenka pagal jų dūdelę šokančius politikus. Net pats A.Brazauskas yra jų valdomas, kad ir kaip pūstųsi esąs savarankiškas. Ne be reikalo neokomunistų partijos prezidiumas dieną naktį suka galvas, kaip čia užimti Vilnių arba bent jau pasidalyti su paksininkais.