Atnaujintas 2007 kovo 21 d.
Nr.22
(1519)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Dienos su šventais paveikslais

Janina SEMAŠKAITĖ

(Tęsinys. Pradžia Nr.1, 3, 5, 7, 10, 12, 14, 16, 18, 20)

Po savaitės motina susitiko su partizanais: jie pranešė, kad Vaitkunskas labai dažnai lankosi stribynėje ir saugumiečių būstinėje Onuškyje, ir ten iki smulkmenų praneša, kas vyksta Grinkavoje ir gretimuose kaimuose. Ir vėl motina vaikams priminė, kad saugotųsi, su niekuo nekalbėtų ir niekuo nepasitikėtų. Paglostė sūnums galvas ir pridūrė: „Ar neteks mums ir vėl iš namų iškeliauti? Tačiau – kur?“ Iš tiesų, po dviejų dienų Lukšio sodybą apsupo kareiviai. Neleido nei šilčiau apsirengti, nei maisto pasiimti. Tik skubino, skubino! Vaikai spėjo tik batus apsiauti. Besiruošiant nežinia kur dingo mažasis Jonukas. Mama ženklu parodė vyresniesiems, kad tylėtų. Kareiviai tempte ištempė vaikus iš namų ir kartu su motina išvežė į Onuškio valsčiaus stribų būstinę. Ten tardė, mušė, spardė, klausinėjo apie motiną, tėvą ir partizanus: „Kada mateisi? Kur susitinkat?“ Vaikai atsakinėjo, jog seniai tėvo nematę. Tada puolė motiną: „Ir tu nežinai, kur vyras? Banditų išperos!“ Rėkė, rėkė grasindami: „Jūs nieko nežinot? Tuoj prakalbėsit!“ Kišo vaikų pirštus tarp durų ir laužė, spaudė iki kraujo, iki alpulio.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija