Atnaujintas 2007 kovo 28 d.
Nr.24
(1521)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Radvilėnai paminėjo „LKB kronikos“ 35-metį

Edmundas SIMANAITIS

Rukloje dislokuotame Mokomajame
pulke įvyko karininkų ir seržantų
susitikimas su arkivyskupu
Sigitu Tamkevičiumi, kuris
papasakojo „Lietuvos Katalikų
Bažnyčios kronikos“ istoriją

Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo
Radvilos mokomojo pulko vadas
plk. Arūnas Dudavičius
pasakoja apie „LKB kroniką“

Atrodo, jau nurimo nuogąstavimai dėl šalies sienų saugumo, bet buvusių „vaduotojų“ kėslai anaiptol nepasikeitė. Agresyviai nusiteikusių politikų, ypač karingųjų generolų pareiškimai vienareikšmiai byloja, kad Rytų kaimynė nėra patenkinta, kai buvo priversta pripažinti, jog NATO skydas iš tikrųjų yra patikima Baltijos šalių, kartu ir Europos Sąjungos, sienų apsauga. Tačiau vidaus politikoje nesiliaujančios sumaištys pagrįstai kelia nerimą. Esame stipriai veikiami Lietuvos valstybingumui priešiškų svetimų jėgų. O gyvenimas teka plačia upe, ir iš svetur pakurstomi neramumai nesuardo pilietinei visuomenei būdingo ritmo.

Kovo 16-ąją buvo paminėta Knygnešio diena, kuri taip pat byloja apie engtos tautos pastangas apginti savo teises ir laisves. Rukloje dislokuotame Mokomajame pulke įvyko karininkų ir seržantų susitikimas su arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi. Garbusis svečias papasakojo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ istoriją ir demonstravo ta tema surinktas nuotraukas ir vaizdus.

Sovietmečiu visuomenė gyveno buldozerinio ateizmo sąlygomis. Katalikų Bažnyčia buvo laikoma ne tik idėjiniu priešu, skleidžiančiu tikėjimo tiesas, nesuderinamas su pseudomokslinėmis komunizmo dogmomis, bet ir kaltinama tautinės savimonės palaikymu ir ugdymu. Okupacijos metais tautos ir Bažnyčios siekiai sutapo – jos norėjo apginti tikinčiųjų teises, išsaugoti tautinę savimonę bei pagarbą tėvynės istorijai, tradicijoms ir siekti išsilaisvinimo.

Pirmasis „LKB kronikos“ numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d. Vienas aktyviausių šio leidinio sumanytojų, organizatorių ir redaktorių, tuomet dar tik kunigas, nuo 1996 metų arkivyskupas S.Tamkevičius „Kronikos“ 25-mečio minėjimo Kaune proga 1997 m. balandžio 5 d. kalbėjo: „Sovietinės okupacijos metai Bažnyčiai buvo didelių išbandymų metai. Ir ne tik pirmieji pokario metai, kai buvo įkalinta šimtai kunigų, bet ir brežnevinės epochos metai, kai Bažnyčia buvo labai planingai guldoma į karstą. Tereikia prisiminti beveik visų dvasininkų verbavimą dirbti KGB agentais, grasinimus, šantažą, pasiūlymus, prisiminti fizinį Kunigų seminarijos naikinimą, religinio gyvenimo apribojimą vien kulto apeigų atlikimu, teismus ir baudas už vaikų katechizaciją ir t. t.

Stalinistinio teroro metai buvo praėję, ir Brežnevo laikų karingasis ateizmas demokratinio pasaulio akivaizdoje norėjo išsaugoti savo veidą. Šitai jis galėjo padaryti su sąlyga, jei pasaulis nežinos tikrosios tikinčiųjų padėties sovietinėje imperijoje. Melas ir tamsa buvo pagrindiniai šulai, į kuriuos rėmėsi visas antibažnytinės prievartos aparatas. Tuo metu mes, Lietuvos kunigai, supratome, kad tėra vienas išsigelbėjimo kelias, galbūt netgi ne kelias, o tik takelis, bet jis yra. Tas kelias – tai pastangos siekti tokio viešumo, kad apie sovietinės valdžios nežmonišką kovą su Bažnyčia ir apie jos vykdomą Lietuvos nutautinimą sužinotų visas pasaulis, siekti pakelti tamsos uždangą nuo visų melagingų lozungų, kad raudonas karalius pasirodytų visu savo nuogumu“.

KGB pastangos sustabdyti „Kronikos“ leidimą buvo bergždžios. Pasipriešinimo istorijoje tai unikalus darnios ir itin veiksmingos konspiracinės veiklos pavyzdys. Kronika buvo leidžiama 17 metų. Sovietijos valdomose žemėse tai buvo negirdėtas ir sunkiai įsivaizduojamas faktas. „Kronika“ prasiskverbdavo per „geležinę uždangą“ į laisvąjį pasaulį ir radijo balsais daugeliu kalbų pasakodavo apie Bažnyčios persekiojimus Lietuvoje ir tautos pastangas apginti savastį.

Lietuvoje šie balsai buvo godžiai gaudomi. Jie stiprino laisvės viltį ir palaikė tikėjimą pasipriešinimo būtinumu ir teisumu. Sovietų valdžia su būdinga visoms kriminalinėms struktūroms baime labiausiai bijojo viešumo. „Kronika“ anuomet priversdavo sovietinius pareigūnus būti gerokai santūresnius. Jos skelbiamos žinios gerokai varžė ir kolaborantus. Niekas nenorėjo būti minimas dėl tamsių nusikalstamų darbų.

Aukštasis svečias papasakojo ne tik apie leidybos konspiracijos sunkumus ir pasiryžėlių išradingumą, bet ir apie dvasininkus bei pasauliečius, padėjusius leisti ir platinti „Kroniką“: kunigus Pranciškų Račiūną, Alfonsą Svarinską, Bronių Antanaitį, JAV gyvenusius Kazimierą Pugevičių, Kazimierą Kuzminską, pasaulietį Petrą Plumpą, Nijolę Sadūnaitę ir kitus. Po pranešimo arkivyskupas atsakė į klausimus. Renginyje dalyvavo ir Jonavos parapijos klebonas kun. Sigitas Bitkauskas.

„LKB kronikos“ gyvavimo periodas yra neatsiejama tautos ir Bažnyčios pasipriešinimo okupacijai ir smurtui istorijos dalis. Šis faktas vertintinas ir platesniu požiūriu. Be užsienio politinės, diplomatinės ir realios Vakarų paramos dešimtmetį trukusi ginkluota kova buvo nuslopinta, tačiau pilietinis pasipriešinimas išliko iki pat Atgimimo, pavirsdamas masiniu judėjimu, kuris į istoriją įėjo Sąjūdžio vardu.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ suvaidino labai ryškų vaidmenį. Nieko panašaus nėra buvę nė vienoje sovietų pavergtoje šalyje. Ši sąsaja išskirtinai svarbi jaunimo, taigi ir jaunųjų karių, ugdymo programose. Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko vadas plk. Arūnas Dudavičius įteikė svečiui jaunųjų karių priesaikos tekstą.

Atsivertęs „Žurnalistikos enciklopediją“ (Vilnius, „Pradai“, 1997) tuščiai ieškojau atskiro straipsnelio apie LKBK. Radau tik apžvalginiame straipsnyje „Pogrindinė periodika“ kelias eilutes, skirtas šiam unikaliam okupacijos laikotarpio leidiniui. Tačiau sovietinio melo ir mulkinimo leidiniams: „Komunistas“, „Komunistinė periodika“, „Komunistiniu keliu“, „Komunizmo aušra“, „Komunizmo pergalė“, „Komunizmo švyturys“, „Komunizmo vėliava“ – skirta po didesnį ar mažesnį straipsnį. Daugiau tokios rūšies skaitalų nevardysiu, nes jų aibė.

Atgimusioje nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje nebuvo išdrįsta nusilenkti net okupacijos metų unikumui ir šviesuliui – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“! Taigi yra puiki proga pamąstyti ne tik apie VSD ir Seimo neįgalumą. Dar negreit atsikratysime sovietmečio balasto.

Rukla, Jonavos rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija