| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Po lietuvybę puoselėjančio muziejaus stogu Aldona KAčerauskienė
Kone kiekvieno šeštadienio vidurdienį Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje prasideda renginiai, kuriuos organizuoja įvairios draugijos, savo veikla artimos Šlapelių nuostatoms. Kovo 10-ąją šventinį renginį surengė Tėvynės pažinimo draugija (pirmininkas dr. Kazys Račkauskas). Kadangi buvo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 17-ųjų metinių išvakarės, muziejaus direktorė dr. Alma Gudonytė, Tėvynės pažinimo draugijos narė, perskaitė pranešimą. Šiais metais Tėvynės pažinimo draugija už nuopelnus tautotyrai įsteigė Tado Daugirdo (1852-1919) premiją. Pirmąja šios premijos laureate tapo prof. Ona Voverienė. Premija jai buvo įteikta Kaune, pasitinkant Vasario 16-ąją. Dr. K.Račkauskas pastebėjo, kad abi šventės Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji yra tarsi dvi sesės. Tad prof. O.Voverienė dar kartą pagerbta ir pristatyta gausiai susirinkusiems vilniečiams kaip pirmoji T.Daugirdo premijos laureatė. Renginio metu buvo paminėtas žymaus tautotyrininko Juozo Kuckailio (gimusio 1937 m. kovo 3 d.) 70-ies metų jubiliejus. Jis surengė dar atgimimo metais pradėtą leisti savo knygų parodėlę, papasakojo kiekvienos knygos atsiradimo istoriją. Visą laiką jį domino Lietuvos kariuomenės savanorių kovos, jų žygiai. Buvo girdėjęs apie Juozą Mikelionį. Rinkdamas medžiagą apie šį savanorį aplankė jo sūnų. Šis ištraukė sovietmečiu išsaugotus tėvo prisiminimus ranka rašytus du mokyklinius sąsiuvinius ir patikėjo Juozui. Rankraštis sudomino. J.Mikelionis įdomiai rašė apie Pirmąjį pasaulinį karą, apie pavojuje atsidūrusią ką tik paskelbtą nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ginti tėvynę J.Mikelionis išėjo septyniolikos metų. Taip atsirado 1998 metais parengta knyga Karan išėjo vyrai J.Kuckailis nuo pat jaunų dienų susidomėjo partizanų dainomis, kurios visą pokarį skambėjo Dzūkijos kaimuose ir miesteliuose. Jas užrašinėjo, saugojo. Ir išsaugojo. 1989 metais, dar nepaskelbus Lietuvos nepriklausomybės bei atkūrimo, išleido dzūkų partizanų dainų rinkinį Išėjo ginti brangios tėvynės. Žygiuojanti tauta pasirodė 2000 metais. Tai J.Kuckailio parengtas Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vado Benio Labėno-Kariūno, kurį slėptuvėje nužudė KGB agentai K.Kubilinskas ir A.Skinkys, kūrybos rinkinys. 2003 metais J.Kuckailis išleido knygą apie gimtojo Leipalingio krašto 1918-1920 metų Lietuvos kariuomenės kūrėjus savanorius, jų kovas dėl Tėvynės laisvės ir nepriklausomybės. Knyga pavadinta Sentėvių dvasia liepsnoti. Praėjusiais metais pasirodė Dzūkai. Tai knyga apie Leipalingio krašto ir platesnių apylinkių žmones. Ją skaitydami, daug daugiau sužinosime negu žinome dabar. Pavyzdžiui, Antanas Žmuidzinavičius (1876-1966) buvo ne tik žymus dailininkas, bet ir Šaulių sąjungos pirmininkas, Trimito redaktorius. Profesorius Liudas Vailionis (1886-1939), botanikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, parašė darbų apie Nemuno dumblius, kai kuriuos grybus, buvo Lietuviško botanikos žodyno (1938) sudarymo komisijos pirmininkas. Nuo pat 1999 metų J.Kuckailis kasmet parengia ir išleidžia po Leipalingio kalendorių. Paklaustas, kuo ypatingi tie kalendoriai, jis atsakė: Kalendoriai kaip kalendoriai. Svarbiausia tai, kad juose esu aprašęs apie penkis šimtus įdomių leipalingiečių. Žvelgdami į gerai nusiteikusį, žvalų jubiliatą, su meile pasakojantį apie savo parengtas ir išleistas knygas, patikėjome, kad 70 metų tai pati intelektualaus žmogaus branda. Paklaustas, ką dar numato išleisti, J.Kuckailis sakė: Ir toliau leisiu Leipalingio kalendorius. Dabar rengiu dešimtąjį. Domiuosi plačia Kuckailių gimine. Dar padirbėjus, galėtų išeiti įdomi knyga. Norėtųsi parengti platesnį leidinį apie Leipalingį Palinkėkime J.Kuckailiui kūrybinės sėkmės, geros sveikatos, sumanymų išsipildymo. Renginį paįvairino iš Kauno atvykusios dainininkės Danguolės Kalinauskienės atliekamos dainos, taip pat gražiai įsikomponavę patriotiniai eilėraščiai. Vilnius
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |