|
Žaibas
ir jo Geležinis vilkas Sušaudytose dainose
Vaclovas Voveris-Žaibas amžininkų atsiminimuose
Prof. Ona VOVERIENĖ
Kaimo žmonių eilės ir dainos buvo patys operatyviausi
žuvusiųjų partizanų atminties ženklai. Dzūkijoje istorikų Henriko
Rimkaus ir Vytauto Ledo surinktos, užrašytos ir išleistos atskiru
leidiniu, jų pavadintu Sušaudytos dainos (V.,1990), jos atskleidžia
skaudžiausius pokario rezistencinės Lietuvos istorijos puslapius.
Tos eilės ir dainos, kaip pavasario žolė per kietą to meto žiauraus
bolševikinio režimo betoną išsiveržė staigiai, skausmingai ir netikėtai.
Jos buvo laisvos, liudijančios, kad žmogaus dvasios negalima pavergti.
Sklisdamos iš lūpų į lūpas, iš kaimo į kaimą po visą Dzūkiją, o
vėliau jau padaugintos partizaninėje pogrindžio spaudoje ir po
visą Lietuvą... jos tirpdė žmonių širdyse baimę, kurtumą ir abejingumą,
kėlė dvasią ir viltį, kad Lietuva anksčiau ar vėliau vis tiek bus
laisva; jos tarsi šaukte šaukė svetimo skausmo nebūna: okupanto
sėjama kančia ir skausmas yra visos Lietuvos ir juo turime dalytis
visi, būdami vienas kitam gailestingi ir padėdami vieni kitiems.
|