Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Mums rašo
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius apie padėtį „vilties kontinente“

Mindaugas BUIKA

Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega sveikina kardinolą Migelį Obandą Bravą, priėmusį jo siūlymą vadovauti valstybinei Susitaikinimo ir taikos komisijai

Vyksta pasirengimas CELAM asamblėjai

Artėjant popiežiaus Benedikto XVI vizitui į Braziliją, kur jis gegužės 13 dieną atidarys 5-ąją Lotynų Amerikos vyskupų tarybos (CELAM) generalinę asamblėją, katalikų žiniasklaidoje vis didesnis dėmesys skiriamas sudėtingai religinei ir socialinei padėčiai šiame, Dievo tarno Jono Pauliaus II žodžiais tariant, „vilties kontinente“. Taip pat svarstomos Šventojo Tėvo nuostatos dėl pasaulio katalikiškiausio žemyno – iš Lotynų Amerikos 600 mln. gyventojų, 480 mln. (80 proc.) yra katalikai – tokių aštrių problemų, kaip skurdas ar sektų invazija, galimo sprendimo, apie ką jis, matyt, kalbės Aparesidos Dievo Motinos šventovėje įvyksiančiame CELAM susitikime.

Daugelis akcentų jau yra žinomi, nes laukiant minėtos asamblėjos, – kai kurie apžvalgininkai jau dabar ją vadina istorine, – Romoje pastaraisiais mėnesiais vyko nemažai parengiamųjų pasitarimų, kurių dalyvius audiencijose priimdavo pats Popiežius, ta proga išsakydamas svarias pastabas. Šiuo atžvilgiu ypač reikšmingas buvo Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Tarcizijaus Bertonės kovo pradžioje sušauktas Lotynų Amerikos šalyse dirbančių apaštališkųjų nuncijų suvažiavimas, kuriame taip pat dalyvavo kai kurių Šventojo Sosto dikasterijų ir būsimojo CELAM susitikimo koordinatoriai.

Vertinama apaštališkųjų nuncijų tarnystė

Naudodamasis proga Benediktas XVI savo kalboje šio susibūrimo dalyviams aukštai įvertino Popiežiaus diplomatinių atstovų „svarbią bažnytinę tarnystę“, konsoliduojant bendrystės ryšius tarp dalinių Bažnyčių ir apaštalo Petro įpėdinio.

Stiprios valstybės pagrindas – stiprios slaptosios tarnybos

Kęstutis Kaminskas mano, jog valstybė negali būti stipri ir saugi, jei jos slaptosios tarnybos – nepatikimose rankose Autoriaus nuotrauka

Į „XXI amžiaus“ žurnalisto Gintaro Visocko klausimus atsako buvęs ilgametis karinės žvalgybos ir kontržvalgybos darbuotojas Kęstutis KAMINSKAS.

Niekaip neišbrendame iš skandalų. Šiaip ne taip, atsisakėme įtartinojo prezidento Rolando Pakso paslaugų, o į valdžią pradėjo veržtis ne mažiau įtartinas Viktoras Uspaskichas. Nespėjome atsikratyti suvirintojo iš Archangelsko, kai į VSD vadovo postą įsikabino Arvydas Pocius. Susidaro įspūdis, jog keblių, dviprasmiškų, pavojingų situacijų šalyje tik daugėja. Kuo toliau, tuo – blogiau?

Etnografiniai vaizdai

Aleksandras ŠIDLAUSKAS

Aleksandras Šidlauskas

Praeities vaizdinija geriausiai įsikūnija atsiminimuose. Jie atspindi žmonių gyvenimą, mąstyseną ir jautrumą, jie pažymi tam tikros epochos žymenis ir laiko ženklus. Juose susikaupia žmonių patirtis ir gyvenimo būdas. Prisiminti – tai iš naujo išgyventi ir pajausti būtojo laiko prasmę, kuria gali susidomėti ir krašto tyrėjas, ir istorikas, ir etnografas. Prisiminimai įbūtina buitį, ją paverčia nekasdieniškais dalykais. Prisiminimai populiarėja, leidžiamos knygos, rinkiniai. Čia, matyt, patį didžiausią indėlį jau paliko partizanai, tremtiniai ir politiniai kaliniai.

Produktyvi dailininkė

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Dailininkė Janina Pleškūnienė ir ses. Nijolė Sadūnaitė

Kovo 26-ąją Vilniaus karininkų ramovės parodų salėse atidaryta dailininkės Janinos Pleškūnienės tapybos darbų paroda. Kelintoji? Į šį klausimą net sūnus Andrius negalėjo rasti greito atsakymo. Viena aišku – per ilgą gyvenimą dailininkė nutapė apie šimtą paveikslų. Jų nelaiko paslėpusi, vis rengia parodas. Karininkų ramovės dviejose salėse kabo trisdešimt devyni paveikslai, nutapyti įvairiais laikotarpiais. Pats naujausias, tapytas Palangoje šių metų sausį, pavadintas „Natiurmortu“. Parodai atrinkta daug portretų.

Rinkosi „Tauro“ partizanai

Kazimieras Dobkevičius

Naujoji Tauro partizanų apygardos taryba (ketvirtas iš dešinės – Jonas Matukevičius)

Taip jau istoriškai susiklostė, kad pokary ilgiausiai su sovietine okupacine kariuomene kovojo Tauro ir Dainavos partizanų apygardų kariai. Tik dėl išdavysčių bolševikams pavyko 1953-1954 metais nuslopinti rezistencinę kovą, nekaltų žmonių trėmimais primesti kolūkinę, sovietinę santvarką. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atkurta visų devynių partizanų apygardų vadovybė, veikla, tvarkomos kapavietės, šventinami paminklai, rengiamos mokslinės konferencijos, susitikimai su moksleiviais mokyklose, įžymių kautynių vietovėse, vyksta karinių laipsnių suteikimo partizanų vadams ceremonialai. Dabartiniu metu Lietuvos partizanų apygardose rengiami ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai, konferencijos, renkami delegatai į Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) suvažiavimą.

Apie kitą realybės pusę

Rūta AVERKIENĖ

Fotomenininkė Vėtrė Antanavičiūtė

Varėnos kultūros centro parodų salėje atidaryta Lietuvoje ir pasaulyje žinomos fotomenininkės vilnietės Vėtrės Antanavičiūtės fotografijų paroda „Kita realybės pusė“.

Parodos atidaryme dalyvavę varėniškiai turėjo galimybę ne tik grožėtis unikaliomis fotografijomis, kurias greičiausiai apibūdintų žodis „meno kūrinys“, bet ir pabendrauti su pačia jų autore.

Kaunas ir Šakiuose yra Kaunas

Gintarė MARTINAITIENĖ

Vytautas Kaunas pripažino, kad apgriuvę miestai ir senamiesčiai jį visuomet žavėjo

„Jei negaliu vežtis dažų, kelionėje turiu bent pieštuką ir bloknotą. Prisipaišau eskizų, o grįžęs viską sudėlioju į paveikslus“, – teigia 18-ąją personalinę parodą surengęs Vytautas Kaunas. Dailininko V.Kauno laimėjimus ir surengtas parodas gana sunku suskaičiuoti, nes jo darbai eksponuoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tačiau prieš savaitę Šakių rotušėje surengta paroda „Iš kelionių“ daugelio buvo apibūdinama kaip kitokia nei ankstesnės. „Šiltas, geltonas šviesos žaismas mane nustebino, o prie kai kurių paveikslų dar negalima liestis, nes jie baigti tapyti šiąnakt“, – kalbėjo Kultūros ir turizmo skyriaus vyresnioji specialistė Aurelija Papievienė, V.Kauno tapytiems miestams jaučianti didelį prieraišumą.

Guminių lazdų demokratija

Tarp suimtųjų – vienas iš opozicijos lyderių, buvęs pasaulio šachmatų čempionas Haris Kasparovas

Praėjusį šeštadienį Rusijos sostinė Maskva priminė miestą, kuriame įvestas karo stovis. Į ją buvo sutraukta tūkstančiai milicininkų, OMON’o smogikų, kareivių ne tik iš Pamaskvės, bet ir iš kitų karinių apygardų. Centrinių gatvių kvartalų kiemuose stovėjo dengti kariniai sunkvežimiai. Kas pora šimtų metrų milicijos postai tikrino dokumentus, stabdė automobilius ir praeivius.

Grimasos ir dėlionės

Petras KATINAS

Kas vyksta Lietuvos valdžios viršūnėse, jau niekas nebesusigaudo. Stebėdamas Lietuvoje vykstančią politinę maišalynę, vienas iš Kovo 11-osios Akto signatarų pavadino ją farsu, o vykstančius procesus – panašius į valstybės paralyžių. Kai dėl paralyžiaus, tai signataras gal kiek ir perdeda, tačiau tai, kas vyksta, tikrai galima pavadinti farsu arba reiškiniu, kurį apibūdinti būtų ganėtinai sunku. Pagrindiniai to farso personažai – buvusi partinė nomenklatūra ir iš tų pačių šaknų išaugusios atžalos bei prie jų prisiplakę karjeristai ir savanaudžiai, faktiškai kontroliuojantys visas valdžios struktūras. Nesvarbu, kad tos nomenklatūros šaknys gerokai papuvusios, bet atžalos tebedygsta.