Atnaujintas 2007 balandžio 18 d.
Nr.30
(1527)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Nori finansinės paramos – kurk apie… „kitą galą“

Mūsų šalyje, kuri dėl daugelio dalykų pavadinama tiesiog „bananų respublika“ ar „stebuklų šalimi“, daug kas vyksta paslaptingai, neskaidriai, nežinia, kokiais prioritetais, kriterijais vadovaujantis. Štai Lietuvos kultūros ir sporto rėmimo fondas skyrė 20 tūkst. litų režisieriui Audriui Stoniui, kuriančiam dokumentinį filmą „Liuks, liuks, liuks, fainas mano pimpaliuks“, o nesurado keturis kartus mažiau lėšų Karalienės Mortos premijoms, kurios kasmet skiriamos talentingiausiems šalies vaikams paskatinti. Nežinia, kuo taip režisierius A.Stonys Lietuvai nusipelnė, kuo ypatingas bus jo filmas, kad pinigų skirta, ir ne tiek jau mažai. Kadangi filmo pavadinime yra žodis „pimpaliuks“, tai tikriausiai bus kažkas apie „kitą galą“ – juk visi gerai žinome, kas liaudyje vadinamas „pimpaliuku“. Keista, tačiau įvairūs fondai, visokios firmos, asociacijos, organizacijos mieliau remia ne rimtus kultūros projektus, ne rimtus spaudos leidinius, pažintines kultūrines televizijos ar radijo laidas, bet tokius dalykus, kur nuolat kartojama, rašoma, rodoma apie erotiką, seksą ir kitokius „ano galo“ reikalus.

Kodėl sunkiai finansiškai verčiasi katalikiškos minties laikraštis „XXI amžius“, kodėl iškilo pavojus katalikiško laikraštėlio vaikams „Kregždutė“ leidybai? Rimti, dalykiški leidiniai priversti ieškoti rėmėjų patys, nes jie nesivaiko sensacijų, „nesirausia“ privačiame žmonių gyvenime, nerašo apie „kitą galą“, nespausdina nuogų gražuolių fotografijų. Tokių įdomių, vertingų, dorovingų leidinių neremia nei privačios, nei valstybinės firmos, finansiškai nepadeda jokie fondai. Nežinia, kokiais kriterijais remiasi Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, nes dažnai paremia labai abejotinos vertės ir kokybės projektus, o „už borto“ lieka tie, kuriems tokios paramos labai reikėtų, nes jie gautą finansinę paramą sėkmingai panaudotų patriotiškiems, katalikiškos minties bei moralės leidiniams leisti.

Pavyzdžiui, visai jokios paramos iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo nesulaukia naujai leidžiami laikraščiai. Pateiksiu konkretų pavyzdį. Neseniai pradėjęs veikti Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“, vienijantis visoje šalyje bei užsienyje gyvenančius Vaižganto kūrybos gerbėjus, pradėjo leisti kultūros ir istorijos tematikos laikraštį „Pragiedrulių žemė“. Pirmieji numeriai išleisti už geradarių paaukotas lėšas. Žinoma, tų aukų nepakanka, kad laikraštis būtų leidžiamas periodiškai, pavyzdžiui, kas savaitę, kas mėnesį ar ketvirtį. Pasidomėjus Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fonde, gal jis paremtų, paaiškėjo, kad pirmiausia laikraštis turėtų būti leidžiamas periodiškai ir kad jo leidėjai turėtų savo lėšų arba rėmėjų, nes fondas skirtų (jeigu iš tiesų skirtų) tik dalį pinigų. Taigi ratas užsidaro. Laikraščio negalima leisti periodiškai, nes trūksta lėšų, o neleidžiant leidinių periodiškai vargu ar galima tikėtis valstybės paramos, t.y. minėto rėmimo fondo. Be to, labai sudėtinga pildyti projektų paraiškas, nes šis fondas prisigalvojo begalę anketinių duomenų, skaičiavimų, statistinių rodiklių, kuriems užpildyti reikia daugybės laiko. Ne vienas pažįstamas žurnalistas skundėsi, kad sugaišo daug laiko pildydamas sudėtingas paraiškas ir viskas veltui – finansavimo niekas neskyrė…

Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ praėjusių metų pabaigoje pateikė projektą Lietuvos kultūros ministerijai, prašydamas iš dalies finansuoti knygos „Vaižganto gimtasis Svėdasų kraštas“ leidimą. Ši nevyriausybinė organizacija iš Anykščių rajono savivaldybės buvo gavusi garantinį raštą, kad ši padengs dalį šios knygos rengimo spaudai ir leidimo išlaidų, jei tik lėšas skirs Kultūros ministerija. Žinoma, ministerija, iš valstybės biudžeto remianti įvairias kultūros programas, knygų leidimą, nesurado nė dalies lėšų minėtai knygai išleisti. Netgi Vaižgantiečių klubui per visą pusmetį iki šiolei nesurasta laiko atsakyti, pranešti apie projekto svarstymo rezultatus. Tuo tarpu Kultūros ministerija, kuri vis dažniau daugelio šalies kultūros darbuotojų pavadinama „chaltūros ministerija“, finansiškai parėmė daugybę nekonkrečių, abejotinos vertės projektų…

Tai tik vienas kitas pavyzdys apie gražių, gerų, šviesių, dėmesio vertų dalykų rėmimą. Matyt, „kitas galas“ kai kam Lietuvoje rūpi labiau nei kultūros, gimtojo krašto istorija, tautos tradicijos, moralė, dorovė, tikėjimo tiesos…

Vytautas BAGDONAS

Anykščių rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija