|
Ekumeniniai sveikinimai ir linkėjimai
Mindaugas BUIKA
Konstantinopolis pasirengęs pripažinti Romos vyskupo primatą
Kaip ir buvo galima tikėtis, popiežiaus Benedikto XVI 80-ojo gimtadienio minėjimas turėjo tam tikrą ekumeninį bruožą, nes kitų konfesijų dvasiniai vadovai stengėsi pasveikinti Šventąjį Tėvą, kuris savojo pontifikato vienu iš prioritetų iškėlė krikščionių vienybės siekimą. Štai Konstantinopolio stačiatikių patriarchas Baltramiejus I jubiliejinėms iškilmėms į Romą atsiuntė Pergamono metropolito Joanio (Ziziulo) vadovaujamą delegaciją, kuri buvo priimta Popiežiaus audiencijoje, ir jam perdavė patriarcho laišką. Pagal spaudos pranešimus, metropolitas Joanis sakęs, jog kartu su sveikinimais minėtame laiške Baltramiejus I kviečia Benediktą XVI paremti darbą atnaujinusią Tarptautinę katalikų ir stačiatikių teologinio dialogo komisiją, kurios naujas susitikimas turėtų įvykti Ravenos mieste Italijoje spalio 7-15 dienomis. Tame susitikime turėtų dalyvauti visų šešiolikos autokefalinių Stačiatikių Bažnyčių vadovaujantys atstovai.
Tarpusavyje mes turime tą patį tikėjimą ir tą pačią tradiciją. Svarbiausia problema, kuri iškilusi mūsų santykiuose, yra Romos vyskupo primatas, tai yra Popiežiaus vaidmuo, aiškino metropolitas Italijos spaudai po balandžio 16 dieną įvykusios audiencijos. Jis pastebėjo, kad daugeliui dalyvaujančiųjų ekumeniniame sąjūdyje atrodo, jog primato problema yra neišsprendžiama. Tačiau metropolitas Joanis yra įsitikinęs, kad šio klausimo sprendimą galima rasti, vadovaujantis abipusiu geranoriškumu. Problema yra gerai apibrėžti Romos vyskupo vietą Visuotinės Bažnyčios struktūroje, aiškino vienas artimiausių Konstantinopolio patriarcho bendradarbių. Stačiatikiai yra pasiruošę priimti visuotinio primato idėją ir patvirtinti, jog pagal senosios Bažnyčios kanonus tas primus yra būtent Romos vyskupas . Po šio drąsaus pareiškimo, kurį iki šiol vargu ar buvo galima išgirsti iš Stačiatikių Bažnyčios hierarcho lūpų, metropolitas Joanis pridėjo, jog pagal stačiatikių viziją visuotinis primatas turi visada veikti bendrystėje su sinodu, kaip svarbiausia vyskupų kolegialumo struktūra tiek Stačiatikių, tiek ir Katalikų Bažnyčiose.
Tradicinių krikščioniškų vertybių gynimas
Be abejonės, dėl Romos vyskupo visuotinio primato galimybės Maskvos patriarchatas rodo didesnį pesimizmą. (Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai iškyla problemų netgi su Konstantinopolio patriarcho primus inter pares pripažinimu.) Tačiau patriarchas Aleksijus II pasveikinti Šventojo Tėvo su 80-uoju gimtadieniu taip pat pasiuntė delegaciją, vadovaujamą kunigo Igorio Vyžanovo, kuris Maskvos patriarchato struktūrose užima gana nežymias pareigas. Savo laiške palinkėjęs popiežiui Benediktui XVI geros sveikatos, ilgų gyvenimo metų ir Dievo paramos atsakingoje dvasinėje tarnystėje, patriarchas Aleksijus II apibūdino jį kaip žymų teologą, visiškai atsidavusį tradicinių krikščioniškų vertybių gynimui ir patvirtinimui šių dienų visuomenėje. Kaip tik tai turi tapti solidžiu pagrindu geriems santykiams ir abipusiai naudingam bendradarbiavimui tarp Rusijos Stačiatikių Bažnyčios ir Romos Katalikų Bažnyčios, pažymėjo Maskvos patriarchas. Perdavęs jo laišką, delegacijos vadovas kunigas I.Vyžanovas žiniasklaidai sakė, kad popiežius Benediktas XVI yra Stačiatikių Bažnyčioje labai vertinamas už atsidavimą ekumeninei pažangai. Todėl balandžio 16-ąją Rusijos katalikai ir stačiatikiai rinkosi kartu melstis už Popiežių ir už krikščionių vienybę.
Už gilesnį Bažnyčios prigimties supratimą
Benediktui XVI sveikinimo laišką jo 80-ojo gimtadienio proga pasiuntė ir Pasaulio liuteronų federacijos (PLF) pirmininkas vyskupas Markas Hansonas. Rašydamas iš PLF būstinės Ženevoje jis pabrėžė, kad meldžiasi už Romos vyskupo ir Katalikų Bažnyčios primo iškilią viziją ir draugiškumu paremtą tarnystę, kad ji dar tęstųsi daugelį metų. Vyskupas M.Hansonas, kuris taip pat yra Amerikos liuteronų dvasinis vadovas, laiške Popiežiui primena, kad artėja 1999 metais pasirašytas istorinės Bendrosios deklaracijos dėl nuteisinimo doktrinos dešimtmetis. Šią deklaraciją, kurioje liečiamas esminis XVI amžiaus protestantiškosios reformacijos klausimas, Katalikų Bažnyčia ir Pasaulio liuteronų federacija pasirašė kaip tik esminių tuometinio kardinolo Jozefo Ratcingerio (dabartinio popiežiaus Benedikto XVI) pastangų dėka.
Dokumente, be kita ko, nurodoma, kad tuometiniai reformacijos eigoje paskelbti abipusiai pasmerkimai negali būti taikomi šių dienų katalikams ir liuteronams mokyti. Popiežius Benediktas XVI yra pabrėžęs, kad minėtoji Jungtinė deklaracija, kurią praėjusiais metais patvirtino ir Pasaulio metodistų federacija, yra svarbus etapas kelyje į krikščionių galutinį susitaikymą ir vienybę. Vyskupas M.Hansonas sveikinimo laiške popiežiui Benediktui XVI primena, jog kaip tik šiuos jo vertinimus perdavė Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Valteris Kasperis, kuris kovo mėnesį kaip svečias dalyvavo Lunde (Švedijoje) vykusiose Pasaulio liuteronų federacijos 60-mečio minėjimo iškilmėse. Padėkojęs Šventajam Tėvui už aukštą abiejų konfesijų ekumeninio bendradarbiavimo vertinimą, vyskupas M.Hansonas ypač pabrėžė Benedikto XVI raginimą giliau suprasti Bažnyčios prigimtį, jos sakramentus ir tarnystes šiame vienybės kelyje.
Tarpreliginio dialogo būtinumas
Italijos žydų ir musulmonų atstovai taip pat sveikino Romos vyskupą jo brandaus 80-mečio proga, pabrėždami jo nuopelnus tarpreliginiam dialogui. Italijos rabinų asamblėjos pirmininkas rabinas Džiuzepė Laras apie popiežiaus Benedikto XVI gimtadienį balandžio 16 dieną duotame interviu Vatikano radijui sakė: Noriu, kad jis toliau žengtų pradėtu keliu, intensyvindamas savo darbus dialogo tarp skirtingų religijų labui. Turiu galvoje ne tik judėjų religiją, bet ir islamą bei kitas tikybas. Rabinas Dž.Laras paaiškino, kad tokiu veikimu Šventasis Tėvas esmingai prisideda prie sutaikinimo ir taikos tarp visų tautų ir žmonių reikalo.
Italijos musulmonų lygos pirmininkas Marijus Skialoja tą pačią dieną duotame interviu Vatikano radijui sakė, kad jis linki popiežiui Benediktui XVI ilgo ir laimingo pontifikato ir kad šie linkėjimai tikrai yra nuoširdūs. M.Skialoja, kuris yra į islamą atsivertęs italas, tokia atsivertimo tendencija yra vienas iš šių dienų Vakarų visuomenės akcentų, sakė, kad, jo įsitikinimu, Benedikto XVI vedamas tarpreliginis dialogas ir tai, ką jis nuveikė šiame kelyje, yra ne atsitiktinis reikalas, bet absoliuti būtinybė. Ypač tarp didžiųjų iš Abraomo kilusių religijų judaizmo, krikščionybės ir islamo dialogas yra svarbus, nes šiandieninis pasaulis yra vis labiau multikultūrinis ir daugiareliginis, visuomenėje vyrauja didelė įvairovė.
Pabrėžęs praėjusį rugsėjį Popiežiaus sakytą kalbą Ragensburgo (Vokietija) universitete, po kurios kilo dideli musulmonų protestai, M.Skialojė apgailestavo, kad žiniasklaida išryškino tik kai kurias Šventojo Tėvo mintis, kurios buvo išplėštos iš konteksto, todėl gali pasirodyti įžeidžiančios islamo išpažinėjams. Tačiau tai tikrai nebuvo Popiežiaus intencija, ir vėlesnė jo kelionė į Turkiją bei apsilankymas Mėlynojoje mečetėje tapo stipriu ženklu susitaikymui.
© 2007 XXI amžius
|