Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Požiūris
Susitikimai
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Jėzus – mūsų širdžių Karalius

Vaikinų savaitgalio rekolekcijų „Jėzus – mūsų širdžių Karalius“ dalyviai

Broliui Bartui pasakojant apie šv. Teresėlės vaikystę ir kelią į Karmelio vienuolyną, vaikinai žvelgė į jos nuotrauką

Baltriškių Šv. Kazimiero bažnyčia, kurioje sekmadieniais šv. Mišias aukoja Tiberiados brolis kun. Egidijus Charue

Mantas vaišina gimtadienio tortu. Viduryje – brolis Bartas

Brolis Egidijus kalbėjo apie dorybes ir jų ugdymą

Brolis Pranciškus po pietų pakvietė vaikinus apmąstyti patirtį, įgytą Baltriškėse

Kauno pasirengimo piligrimystei centro vadovas Tomas ir brolis Mykolas

Trys valandos kelionėje. Pakankamas laiko tarpas, kad nutoltų kasdienybę ženklinantys rūpesčiai ir nespėtos išspręsti problemos, kad širdis nurimtų.

Iškeliavome kovo 16 dieną, penktadienį, iš Kauno į Lietuvos šiaurės-rytų pakraštį, Zarasų rajoną, į netoli Degučių esančias Baltriškes. Čia jau nuo 2001 metų nuolat gyvena keturi belgai vienuoliai, įkūrę Tiberiados bendruomenę.

Pavadinimas kilo nuo Tiberiados ežero, kurio pakrantėmis prieš du tūkstančius metų vaikščiojo Jėzus Kristus, lydimas mokinių, tikinčiųjų ir smalsuolių minios. Jis – Dievo Sūnus – vykdė Tėvo valią ir skelbė Gerąją Naujieną, kad Raštai išsipildė – Mesijas atėjo į pasaulį, kad visi, tikintys Jėzų Kristų, matys Viešpaties veidą. Tiberiados ežero pakrantėse Jėzus padarė daug stebuklų: ėjo vandens paviršiumi, pamaitino minias padauginęs duoną ir žuvį, gydė ligonius. Tiberiados ežere Jis iš valties mokė žmones. Prie Tiberiados ežero prisikėlęs Kristus trečią kartą pasirodė mokiniams, su jais valgė, kalbėjo.

Šiandien Tiberiados broliai Lietuvoje seka Jėzaus pėdomis. Retą dieną pas juos nesilanko žmonės. Kiekvieną savaitgalį net autobusais suvažiuoja lankytojai į rengiamas stovyklas.

Mes dalyvavome vaikinų savaitgalio rekolekcijose „Jėzus – mūsų širdžių Karalius“. Jas organizavo Kauno pasirengimo piligrimystei centras, kuriam vadovauja Tomas Žukauskas. Atvyko apie 30 kauniečių (apie 10 vaikinų atvažiavo iš Vilniaus) – atsigauti nuo pasaulio kasdienybės, praleisti laiką maldoje, pabūti vyriškoje kompanijoje, pabendrauti su vienuoliais ir padirbėti prie ūkio darbų.

Penktadienio vakarą, jau visai sutemus, mus pasitiko brolis Pranciškus. Įsikūrėme mokykloje. Pavakarieniavome naujai pastatytoje valgykloje. Tada mus pakvietė į naktines pamaldas koplyčioje. Daug giedojome, skaitėme Šventąjį Raštą, meldėmės.

Piligrimams diena prasideda 7.30 val. rytmetinėmis pamaldomis koplyčioje. Vienuoliai maldai keliasi gerokai anksčiau. Po rytinių pamaldų – pusryčiai. Po to – Biblijos skaitymas ir aiškinimas. Tą dieną buvo skaitoma apie savimi patenkintą fariziejų ir akių nepakeliantį muitininką. Abu meldėsi, tačiau vienas nuolankiai, kitas – be nuolankumo. Dažnai nuolankumas būna suklupimo akmuo. Vienas iš brolių komentavo: pragaras pilnas dorybių, bet nuolankumo ten nėra; o rojuje, šalia nuolankumo, yra ir nuodėmių.

Kelias valandas skyrėme darbui. Pasiskirstėme į kelias grupes. Vieni tvarkė aplinką, kiti krovė malkas, dar kiti jas skaldė ar važiavo į mišką jų parvežti. Beje, padėti išplauti indus – čia garbės reikalas. Niekas nesibaido jokio darbo. Broliai vienuoliai dirba kartu.

Nors darbui buvo skirtos tik kelios valandėlės, daug darbščių rankų ir kalnus gali nuversti. Dauguma vaikinų Baltriškėse buvo nebe pirmą kartą. Čia jie net ne svečiai, o greičiau namiškiai. Jie pamena, kaip prieš kelerius metus kartu su broliais liejo pastatų pamatus, klojo grindis, dėjo mokykloje naujus langus.

12 val. nutraukėme visus darbus ir rinkomės į koplyčią dieninei maldai. Neeilinė patirtis, kai darbas atidedamas į šalį ir pasakoma: ne tu, darbe, esi svarbiausias. Dievas ir malda svarbiau.

Po maldos – pietūs.

Kadangi tądien įkyriai krapnojo lietus, buvo atsisakyta tradicinio žygio į laukus ar mišką, kuriame kalbamas rožinis. Meldėmės koplyčioje. Po to tie, kurių energija veržėsi per kraštus, surengė futbolo varžybas.

Po pavakarinių pamaldų broliai pakvietė į užsiėmimus. Brolis Mykolas kalbėjo apie Šventąjį Raštą, jo kilmę ir reikšmę žmogui. Skaitėme Evangelijos ištrauką ir ją aptarėme. Kiekvienas dalijosi, kuo skaitinys į jį prabilo.

Brolis Egidijus kalbėjo apie dorybes ir jų ugdymą. Greta nuolankumo, apie kurį kalbėjome ryte, buvo iškeltas susivaldymas. Labai svarbu kiekvienam saugoti tvirtumą nusistatymuose, kad nepalankiam vėjeliui pūstelėjus nekeistume savo žodžių ar vertybių. Emocijų tvardymas papuošia kiekvieną žmogų. Tačiau tam įgyti reikia išminties. Dorybių priešingybės yra godumas – nemokėjimas duoti, dalytis, ir išdidumas – negalėjimas priimti.

Šeštadienį vienas mūsų – Mantas – šventė 21-ąją gimimo dieną. Jis liudijo savo džiaugsmą švęsti gimtadienį vyrų draugijoje, nes pajuto aiškų skirtumą nuo kitų gimtadienių, kur dalyvaudavo ir merginos. Mantas visus vaišino gimtadienio tortu, o mes meldėmės, kad Viešpats jį laimintų.

Naktinės pamaldos vyko 21 valandą. Jose apie savo pašaukimo kelią liudijo brolis Bartas.

Sekmadienis – Viešpaties diena. Po lietingo šeštadienio išaušo skaistus saulėtas rytas – tikra Dievo dovana. Pakilios dvasios rinkomės į rytines pamaldas. Po pusryčių brolis Bartas pasakojo apie šv. Teresėlės vaikystę ir kelią į Karmelio vienuolyną bei jos atrastąjį kelią į šventumą.

Per visą rekolekcijų laiką svarstėme kelią į atsivertimą. Būtini jo etapai – nuoširdi malda, gerų santykių atstatymas su savimi, su kitais žmonėmis, galiausiai – su Dievu. Ir taip kaskart, kai nuodėmė uždengia aiškų kelią, kai prarandame ryšį su Dievu.

Po mokymo pavieniui mąstėme tyloje.

Baltriškių bažnyčioje buvo aukojamos Sumos šv. Mišios. Susirinko apie 60-70 žmonių. Melsdamiesi malda, kurią išmokė Jėzus Kristus, visi susikibome rankomis į vieną didelį ratą. Šiltai vieni kitiems linkėjome ramybės.

Po pietų kiekvienas pasidalijo šio savaitgalio patyrimais. Meldėmės už brolius, prašydami Dievo palaimos jiems, ir iškeliavom namo, pasiryžę lengvai neišbarstyti gautų Dvasios dovanų.

Artūras ŠULCAS

Kaunas – Baltriškės, Zarasų rajonas

Autoriaus nuotraukos

© 2007 „XXI amžius“