|
Vilkaviškio vyskupijoje Lazdijų dekanate
Paminėjo iškilųjį salezietį
KRIKŠTONYS. Savo gimtojoje sodyboje porą dienų svečiavęsis
Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, SJ, balandžio 21-ąją gausiai
į didingą Krikštonių Kristaus Karaliaus šventovę susirinkusiesiems
tikintiesiems kartu su kanauninkais Valiumi Zubavičiumi ir Mindaugu
Puidoku aukojo šv. Mišias už saleziečių įkūrėją Lietuvoje kun. Antaną
Skeltį.
Po palaiminimo vilkaviškietis S.Poniškaitis pasveikino ganytoją su 45-osiomis kunigystės metinėmis, įteikė gražią puokštę ir savo dėdės kun. Antano Skelčio portretą su užrašytomis keliomis svarbiomis datomis.
Nepaisydami nepaprastai žvarbaus vėjo, visi patraukė link ištuštėjusio namelio šventoriaus pašonėje, kur iki mirties gyveno I.Bieliūnaitė ir prie jos akių buvo suimtas kunigas Antanas. Pastarojo priverstinei tremčiai pažymėti sūnėnas Stanislovas nudengė juodą atminimo lentą ir perskaitė įrašus. Lentą pašventino arkivyskupas. Padėkota aplinkinių parapijų klebonams už kaštų padengimą, o žmonėms už jau amžinybėn iškeliavusio Bėglio atminimą. Alytaus švietimo skyriaus inspektorė E.Biliūtė-Aleknavičienė jausmingai išaukštino paprastus, dorus Dzūkijos artojus, kurie su nuoširdžiausiu pasiaukojimu, rizikuodami tremtimi į Sibirą, gelbėjo įžymųjį Kunigą.
Štai erdvios dvibokštės bažnyčios statytojo (savo projektu ir pinigais) klebono kun. J.Reitelaičio kapas prie pat kairiojo bokšto. Dega dengtos žvakutės, boluoja gėlės, o iš kiek aukščiau žvelgia įamžintas fundatoriaus veidas. Maldai Viešpaties angelas vadovauja arkiv. S.Tamkevičius.
Kultūros namuose to paties kun. klebono J.Reitelaičio pastatytoje itin erdvioje klebonijoje tęsėsi skaudžių įvykių minėjimas. Dalyvavo ir Vilkaviškio vyskupijos generalvikaras mons. Arūnas Poniškaitis.
Arkiv. S.Tamkevičius pateikė kelis epizodus iš draudimų laikotarpio, kai buvo kun. A.Skelčio nepamainomas patarnautojas. Įtaigiai kunigo Antano biografiją pristatė kan. M.Puidokas. Ją papildė S.Poniškaitis, koridoriuje iškabinęs savo atsivežtus stendus apie ankstesnius dėdės minėjimus, tarp jų lazdą iš gimtinės muziejaus, kiekvienam kalbėtojui surasdamas gėlių puokštelę. V.Vailionytė dalijosi prisiminimais apie kun. A.Skelčio suėmimą jos tėvelių namuose. Klebonas kun. Vytautas Juozas Insoda pasidžiaugė, kad Dievas kalba per asmenybes, kurių viena salezietis kunigas Antanas: jo, kaip vienintelio lietuvio, vardas įamžintas net Jeruzalėje. Du muzikinius dalykus įterpė instrumentinis duetas iš Lazdijų kultūros centro. Šių eilučių autorius perskaitė savo sukurtą poemėlę Kunigo Antano Skelčio, SDB, odisėja. (Ji spausdinama žemiau.)
Jeronimas ŠALČIŪNAS
Kunigo Antano Skelčio, SDB, odisėja
Bėga Kunigas, ilsta,
Ant kulnų vanagai
Suklupau
Ar pakilsiu?
Kojos linksta
Blogai
Štai
kareivos artėja
Stinga
oro, jėgų
Ak,
meldžiu Dangų, vėją
Atvėsinti.
Degu
Su baisiais automatais,
Su rizgiais šunimis.
Su keiksmažodžių matais,
Virtę nežmonėmis,
Žiauriai
čiupti grasina
Zanavykų
laukuos.
Žingsniui
spartą grąžina
Žiburėlis
languos.
Durys atsilapoja,
Pabarbenus vogčia.
Savininkas pamoja:
- Na, pasnausk, Tamsta, čia.
Va
lojimas nusilpsta.
Tolsta
gaižūs balsai.
-
- - - - - - -
Sapno
antplūdy smilksta
Praradimo
vaizdai:
Išardytas Vytėnuos,
Lizdas, krautas ilgai!..
Daug ką pavertė plėnim
Amžini nedraugai.
Kazlų
Rūdą, Igliauką
Dar
Gudeliai pakeis.
Spąstai
Santaikoj laukia
Neįkliūta
Vėl eis.
Kur priglausti teks galvą?
Kur atlėgtų širdis?
Gal kur dzūkiškos kalvos
Siektis, kol neprašvis?
Lingo,
lingo Tėvelis
Smilčių
krašto takais.
Dvelkia
eglės, pušelės
Tankaus
miško sakais.
Paglobos Bagdanonys
(Gresia meškos už tai
).
Iškūrens Jurčiukonis
Jaukią krosnį šiltai.
Laikinai
susispausti
Siūlys
Mikabaliai.
Negi
drąsiai keliausi,
Kai
budrėja sekliai?
Pas dievotą Mariją
Nusigauti reikės.
Šauks pašonėj Seirijų
Gardis rugio riekės.
Dunkso
kaimas Degėsiai!
Katalikai
dori
Kampą
skirs pasislėpti
Pilnaties
vidury.
Kambarėlis mažokas.
Ir šventąsias Mišias
Slapčiomis tiks aukoti.
Zuję priešai neras.
Per
trumpai lemta džiaugtis
Tuoj
padangė žydra
Atkariai
ima niauktis
Nugrumena
audra.
Sutemoj į Krikštonis
Tyliai (šitaip nekart):
Reitelaitis (klebonas)
Moka guosti, patart.
Net
namų šeimininkei
Neišduos
paslapties.
Kas,
kodėl susitinka
Valandoj
nevilties.
Patarnaut atlydėjo
Sigituką mama:
(Jį nuo čion pakerėjo
Kunigystės trauka!)
Skerdžiaus,
elgetos būtį
Lėmė
baimė nesyk:
Viešpats
duos nepražūti,
Pro
žabangas pralįst.
Laimės ratas sustojo
(Išplepėjo kažkas.)
Šimtasiūles nešioję
Surakino rankas.
Oi,
liūdėjo šventovė
Skelčiui
baigės tremtis
-
- - - - - - -
Kagėbistai
užšovė
Vilniuj
plieno duris!..
Nežinioj SALEZIETIS
Leido vergo naktis.
(Apklausom saugumiečiai
Miegą drumsdavo vis.)
*
* *
Po
vargų, po patyčių
Glosto
saulė šviesi!
Kužda
KRISTUS: Bažnyčioj
Reikalingas
esi.
Bet liga triūsą ilgą
Puola glemžti staiga
Skruoste ašara žvilga
Viskam jau pabaiga
Lanko
griškabūdiečiai
Kapą
TARNO-ŽMOGAUS
Ir
Žalvėderiai kviečia
Prie
paminklo brangaus.
Jeronimas ŠALČIŪNAS
© 2007 XXI amžius
|