|
Pietryčių Europos vyskupai kalbėjosi apie mišrias santuokas
Rumunijos Ordėjos mieste neseniai vyko Pietryčių Europos vyskupų konferencijų pirmininkų susitikimas, kuriame dalyvavo Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos, Graikijos, Rumunijos, Turkijos ir tarptautinės Šv. Kirilo ir Metodijaus vyskupų konferencijos, vienijančios Serbijos, Juodkalnijos ir Makedonijos vyskupus, vadovai. Dalyvavo taip pat apaštalinis nuncijus Rumunijoje, Šventojo Sosto atstovas Europos Sąjungoje, Europos vyskupų konferencijų tarybos, ES vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) atstovai. Susitikimui vadovavo Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas Budapešto Eštergomo arkivyskupas kardinolas Peteris Erdas ir buvęs pirmininkas Sarajevo arkivyskupas kardinolas Vinkas Puljičius. Susitikime buvo kalbama apie katalikiškos tapatybės, dalyvavimo bendruomeniniame gyvenime, vaikų auklėjimo problemas, kylančias religiniu požiūriu mišriose šeimose.
Paskelbtame baigiamajame dokumente sakoma, jog vienokios problemos kyla, kai katalikas (katalikė) susituokia su kitos krikščioniškos konfesijos nare (nariu), kitokios kai susituokiama su nekrikščioniu. Katalikų santuokos su stačiatikiais sudaromos remiantis tuo pačiu tikėjimu, bet skirtinga juridine tradicija (skiriasi požiūris į santuokos negaliojimą ir skyrybas). Mišriose katalikų ir protestantų santuokose iškyla tikėjimo, kulto ir sakramentų skirtumų. Dar daugiau sunkumų išpažįstant savo tikėjimą, jį praktikuojant kyla susituokus su nekrikščionimis. Svarbus dalykas yra skirtingas moters vaidmens suvokimas kai kuriose šalyse ir kultūrinėse aplinkose; moters, susituokusios su kitos tikybos išpažinėju, izoliavimas nuo gimtosios kultūrinės ir tikybinės aplinkos.
Katalikų vyskupai skelbia išvadą, jog mišrios santuokos, ypač jei jos sudaromos su nekrikščionimis, yra nerekomenduotinos dėl jų keliamų kliūčių visapusiškam savo tikėjimo praktikavimui. Bažnyčia tokioms santuokoms, žinoma, neprieštarauja. Yra numatytos juridinės normos, kurios reglamentuoja tokius atvejus. Tačiau ir sielovados, ir tikėjimo išpažinimo bei praktikavimo, ir vaikų auklėjimo aspektu išvengiama daugelio sunkumų, jei tuokiasi tos pačios tikybos žmonės. Kartu dokumente pabrėžiama, jog būtina gerinti mišriose santuokose gyvenančių katalikų sielovadą.
Pagal VR pranešimus
© 2007 XXI amžius
|