Atnaujintas 2007 gegužės 16 d.
Nr.37
(1534)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Apie tai, kaip giedame Lietuvos himną

Gražina TRIMAKAITĖ

Tėvyne nesidomintys žmonės himno visai negieda. Gali būti, kad kai kas jo net nemoka. Kaip reikia elgtis, kai himnas giedamas, tuo labiau nežino. Tai yra blogai, tą sunku pakeisti, bet ne viskas yra gerai ir ten, kur himnas pagarbiai giedamas.

Daugelyje susibūrimų himno neužmirštame pagiedoti. Tariame mums gerai žinomus žodžius, bet jų prasmę pernelyg dažnai jau imame pamiršti, – neįsiklausome ir neišryškiname jų prasmės. Pašalinti šį trūkumą mažu renginėliu bandė Lietuvos Sąjūdžio Marijampolės skyriaus konferencija, vykusi Marijampolėje balandžio 22 dieną.

...Iš praeities (...) te stiprybę semia... – į tuos žodžius buvo atkreiptas dėmesys. Įvairiopai jie buvo panagrinėti. Kadangi stiprybė iš praeities, tai ji ir buvo prisiminta. Ne pati tolimiausioji ir nelabai ilgai. Ne kunigaikščiai ir LDK, kuriuos turėjo omenyje „Tautiškos giesmės“ autorius Vincas Kudirka. Paminėta artimesnė praeitis: tremtinių ir partizanų stiprybė. Ta tema parodyta dabartinių ekspedicijų į Sibiro tremties vietas sukurto filmo ištrauka. Apie savo tėvelį Adolfą Ramanauską-Vanagą kalbėjo partizanų vado duktė Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Dar artimesnę praeitį, kurioje taip pat buvo stiprybės, priminė tų įvykių dalyvis Andrius Tučkus. Tada buvęs jaunas, dabar darbingas – praeitį su dabartimi sujungianti stiprybė.

Kaip būtinybė prisimintos ir mūsų dienos. Visiems Tėvynės vaikams ir dabar stiprybės reikia turėti. Nepriklausomos Lietuvos valdžia – visos trys ar net keturios valdžios – anaiptol taip nesielgia, kad valstybės saugumas ir garbė būtų tinkamai apginti. Jeigu būtų kitaip, valstybės piliečiai galėtų ramiai kiekvienas savo reikalais užsiimti, rūpestingą valdžią retsykiais pagirdami ir padrąsindami. Kadangi nėra to valdžios rūpestingumo, vietoj pagyrimų ir padrąsinimų tenka sakyti papeikimus, reikalavimus ir priekaištus – to ir šioje konferencijoje netrūko, nors buvo ir kitko siekta ir norėta. Piktinimasis blogais valdžios veiksmais daugelio organizacijų ir atskirų piliečių jau kuris laikas vyksta, per mažai rezultatų teduodamas. Bręsta laikas, kai piliečiams bei organizacijoms ir į save pačius pasipiktinimą reikia nukreipti ir išsigąsti savo neveiklumo. Stiprieji ne vien tik sėdi ir rodo pirštais į neveiklią valdžią arba net kumščiais jai grasina. Stiprieji dirba ir kitokį labai reikalingą darbą. Jie žino, kad jų veikla tarp įvairiai nusiteikusių žmonių yra labai reikalinga. Žmonių nusiteikimas padaro valdžią geresnę ar blogesnę – kokią jie ją renka.

Kaip nesavanaudiškai dirbantis prisimintas savivaldybės rinkimuose gražiai dalyvavęs TS Marijampolės skyriaus pirmininkas, vieną kadenciją buvęs rajono meru Petras Pavilonis. Lietuvos Sąjūdžio Marijampolės skyriaus pirmininkės ataskaitoje prisiminta ir kitokio pobūdžio veikla – su dėkingumu paminėta sąjūdininkė, visų laikų rezistentė Bronislova Valaitytė. Ji nuolatos bendrauja su žmonėmis. Vaikščiodama per butus surinko per du tūkstančius parašų, kai Sąjūdis paragino juos rinkti reikalaujant, kad teismų darbe dalyvautų visuomenės atstovai. Ji nuolat užsiima ir kita veikla – daugina spaudoje rastus gerus straipsnius ir juos dalija žmonėms – labai dažnai tie geri straipsniai būna iš „XXI amžiaus“, kartais iš „Varpo“. Ir tai ne jaunystės energija, nes jai jau per 80 metų. Pasiryžėlių darbui amžius – ne riba, ir visi dirbantys gali pasiekti rezultatų. Nedirbantys nepasiekia, todėl ir laikas mums, apsileidusiems, savimi pasipiktinti; reikėtų mums mažiau piktintis blogai išrinkta valdžia, nes būtų renkama geresnė.

Ne be vilties atrodė ir ateitis – apie ją priminė stiprybės besisemiantis jaunimas. Trumpą žodį pasakė Jaunųjų konservatorių lygos (JKL) Marijampolės skyriaus pirmininkas Andrius Vyšniauskas, kurio dėka JKL skyrius, Marijampolėje įsisteigęs gal prieš dvejus metus, šiais metais pasidarė veiklus. Kaip ateities stipruolis paminėtas jaunasis Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, iš kurio tikimasi gerų darbų ir didelės sėkmės.

Taip šia kuklia konferencija pradėtas prasmingai giedoti Lietuvos himnas – išryškintas žodis stiprybė. Pradėtas su viltimi, kad per kitas konferencijas bus deramas dėmesys skirtas ir kitiems nuostabiems žodžiams: ir šviesa, ir tiesa, taip pat keliai dorybės – kad visi tie žodžiai kuo daugiau šiandien virstų mūsų darbais.

Marijampolė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija