Atnaujintas 2007 gegužės 18 d.
Nr.38
(1535)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Siūlo kitą reikšmę?

Jau praėjo šv. Velykos, bet aš vis negaliu užmiršti, kad velykiniai sveikinimo atvirukai neturėjo nieko religiška: tik viščiukai, margučiai, žibutės, sprogstančios šakelės. Suprask – šv. Velykos neturi jokio ryšio su Kristaus Prisikėlimu, o tik su gamtos atbudimu. Matyt, norima išstumti Kristaus Prisikėlimą užmarštin.

Dar iš vaikystės prisimenu pasakojimą, susietą su Kristaus Prisikėlimu, kodėl per šv. Velykas kiaušiniai dažomi raudonai. Šv. Velykų rytą susitiko dvi žydės. Viena sako: „Ar girdėjai, kad Kristus prisikėlė iš numirusių?!“ – „Taip negali būti, nesąmonė, – užprotestavo kita. – Tai tas pats, jei kas pasakytų, jog mano krepšelyje esantys balti kiaušiniai pasidarė raudoni“, – ir vienos akies krašteliu žvilgtelėjo krepšelin: o ten – raudoni kiaušiniai!.. Pamačiusi raudonus kiaušinius, patikėjo Kristaus Prisikėlimu. Nuo to laiko per Velykų šventes kiaušinius ėmė dažyti raudonai ir ligšiol taip daro.

Prisimenu ir kitą pasakojimą, susijusį su Kristaus kančia, kodėl žydai nevalgo kiaulienos. Budeliai, pavožę nėščią žydę po kubilu, norėdami pasityčioti iš Kristaus ir Jį pažeminti, paklausė: „Jei tu Dievo Sūnus, atspėk, kas yra po kubilu?“ Kristus atsakė: „Kiaulė su paršais“. Budeliai ėmė kvatotis, tyčiotis, niekinti Kristų. Pagaliau, neigdami Jo dieviškumą, atvožė kubilą, o ten – kiaulė su paršais. Taigi liaudies išmonė seniau viską siejo su Kristumi, religija, Jėzaus kančia, Prisikėlimu, o dabar stengiamasi, kad viską užmirštų, nežinotų apie Kristaus kančią ir garbingą Jo Prisikėlimą iš numirusių. Deja, kaip sakoma, špyga saulės neuždengsi.

Vincas STEPONAVIČIUS

Krekenava, Panevėžio rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija