Pirmasis puslapis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis
Požiūris
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

„Mojava“ Zimnickų sodyboje

Bronius VERTELKA

Užgesti Nibragalio kaimo etnografiniam ansambliui neleidžia (iš kairės) Petronėlė Kurulienė, Miežiškių kultūros centro liaudies kanklininkių ansamblio „Sigutė“ vadovė Vida Grikšelienė, jos dukra Indrė ir mama Stasė Burkauskienė

Dvyliktus metus rengiama Nibragalio kaimo „mojava“ – tai grįžimas į savo praeitį, prie savo šaknų. Šį kartą ji vyko ne paskutinį gegužės savaitgalį, kaip būdavo anksčiau, bet priešpaskutinį to mėnesio šeštadienį.

Neleido iširti ansambliui

Atgaivinti tai, kas vykdavo senesniais laikais, pavyko dabartinei Nevėžio bendruomenės namų vadovei Stasei Eigirdienei, kilusiai iš Viešintų ir 40 metų gyvenančiai Limeikiuose. Atvykusi į šį kraštą, jos šeimininkė buvo nibragalietė. Iš šios lūpų ir išgirdo apie patį Nibragalio kaimą. Ten nesilankiusi žinojo, kas daro gerą alų, kas turi gražų balsą, kieno darbščios rankos. Stasė sugebėjo suburti Nibragalio kaimo etnografinį ansamblį, kuris išgarsėjo Lietuvoje. Bet laikas retino ansamblietes. Iš vyresniųjų tebedainuoja seserys Kuncytės – Stasė Burkauskienė ir Petronėlė Kurulienė.

Palikimas

Daug laiko esame vieniši ir plakami likimo,

bet iš tiesų visi mes, žmonės, laikomės už rankų

Ivo Andrič

Gegužė barsto žiedlapius. Toks trumpas žydėjimo metas! Ir gėlės, ir jaunystės... Stebiu nuostabų Viešpaties pasaulį ir negaliu atsigėrėti jo grožiu, didybe, harmonija.

Kaip saulės spindulys pro tirštą ryto rūką išnyra tolimų vaikystės, jaunystės dienų vaizdai.

Mus jau palieka karta, kurią su pagarba ir nostalgija mename mes, dramatiškų pokario metų vaikai. Mes dar matėme ir randus ant gimtosios žemės veido...