|
Mylėjęs Lietuvą kaip didžiausias lietuvis
Baltoskandijos akademija, veikianti Panevėžyje (vadovas filologijos daktaras Silvestras Gaižiūnas), nuolatinį dėmesį skiria vienam didžiausių prieškario Lietuvos mokslo ir visuomenės veikėjui Juozui Eretui (1896-1984). Turbūt ši kultūros institucija yra padariusi daugiausiai, kad šio įžymaus vyro vardas neišbluktų iš mūsų tautiečių atminties. J.Eretas nėra vienintelis svetimšalis, pamilęs Lietuvą, su meile ir įkvėpimu dirbęs jos žmonių gerovei, bet jis yra vienas ryškiausių, tai nenuginčijamas faktas.
Gegužės 11-ąją Baltoskandijos akademija vėl pakvietė grupelę inteligentų dalyvauti tarptautinio koliokviumo, skirto literatūros ir meno įtakoms, vertimams, migruojantiems siužetams, kultūriniams dialogams tarp Šiaurės ir Pietų, kuriame buvo aktualizuojamos J.Ereto idėjos, jo kūriniai, jo kultūrinė, visuomeninė veikla. Žinome, kad ir pats J.Eretas buvo vienas žymiausių lietuvių germanistų, kultūrinių ir literatūrinių ryšių tyrinėtojas. Tai buvo baigiamoji koliokviumo sesija. Atvykusieji dalyvavo įdomios parodos Juozas Eretas Bazelyje atidaryme. Kauno Maironio literatūros muziejaus direktorės pavaduotoja Raminta Antanaitienė perskaitė pranešimą Juozo Ereto asmenybė ir veikla, daugiau sustodama prie biografinių minimos asmenybės faktų.
Istorijos dr. Aldonos Vasiliauskienės pranešimas Juozas Eretas dvasingumo puoselėtojas turėjo platesnį užmojį įrodyti, kas gi taip traukė J.Eretą prie lietuvių, kodėl Lietuva jam tapo antrąja tėvyne. Lemiamu J.Ereto pasirinkimo veiksniu tapo lietuvių dvasingumas, religingumas, o toks dvasingas buvo jo dar jaunystėje sutiktas Mykolas Ašmys. Šio jauno lietuvio patrioto testamentiniai žodžiai tapo J.Eretui kilniu įsipareigojimu dirbti Lietuvai. Pranešėja aptarė plačiašakę šveicaro veiklą, įrodydama, jog kiekvienos veiklos šakos J.Eretas imdavosi su toliaregiška įžvalga, pavyzdžiui, matydamas, kad inteligentai nelabai noriai stoja į Lietuvos savanorius, jis ėmė ir įstojo, ir tokiu savo pavyzdžiu uždegė jau ne vieną vyrą. Jo įkarščio neatšaldė nei kai kurių lietuvių abejingumas, įtarumas, nei buvimas keletą mėnesių smetoniniame kalėjime... J.Ereto minėjimas yra priminimas mums, kad turime ryškių asmenybių, į kurias galime lygiuotis, kuriomis galime remtis šiandieninėje kovoje už dvasingumą, už tautos išlikimą, sakė dr. A.Vasiliauskienė.
Kauno apskrities viešosios bibliotekos atstovė Vida Korn savo trumpame pranešime aptarė J.Ereto metus, pragyventus Kaune, taip pat supažindino su šios bibliotekos renginiais, skirtais J.Ereto 110-osioms gimimo metinėms. Tėvo gimtadienio minėjime dalyvavo ir sūnus Juozas, duktė Julija, atvykę iš Šveicarijos. Kaune, name, kuriame gyveno J.Eretas (A.Jakšto g. 2), atidengta atminimo lenta. Ši biblioteka didžiuojasi dar ir tuo, kad turi 12 knygų su J.Ereto autografais.
Sesijos pabaigoje dr. S.Gaižiūnas pristatė J.Ereto straipsnių rinktinę Kultūra. Švietimas. Religija, apibūdino jos sudarymo principus. Nelengva buvo atrinkti J.Ereto straipsnius šiai knygai, nes mokslininko, kultūros, visuomenės veikėjo kūrybinis palikimas yra labai didelis. S.Gaižiūnas mano, kad būtų galima išleisti dvylikos tomų J.Ereto raštų. Šią J.Ereto straipsnių rinktinę Baltoskandijos akademija pristatinės ne tik Lietuvos centruose, bet ir periferijoje.
Alfredas GUŠČIUS
© 2007 XXI amžius
|