Atnaujintas 2007 birželio 6 d.
Nr.43
(1540)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Vienas prieš jūrą

Netikim knygom.

Netikim meilėm.

Jau rytą skęstam

Tarp žodžių piktų…

Dėl lito kito

Brolio negailim, –

Lietuvą verčiam…

Tualetu?

Šyptelėjus skaidresnei saulutei, kojos pačios per Palangos botanikos parką nuskraidino iki jūros, iki „mėlynosios karalystės“, kuriai gali pasiguosti kaip artimiausiai mylinčiai sielai, kuriai niekada neatsuksi nugaros, kuri yra visų menų karalienė, valdovė, prieš kurią žmogus klaupiasi, o ne įsakinėja.


Nemuno sala – medinių pilių miestas

Ar Kauno Nemuno saloje nebuvo kartais pirmoji Kauno, o gal net Lietuvos ar baltų pilis? Sala archeologiškai netyrinėta. Gal reikėtų ją ištyrinėti? O gal reiktų palaukti, kol bus išrastas kompiuterinis tomografas, leidžiantis padaryti erdvines šios salos gelmių, net ir esančių po vandeniu, nuotraukas? Technika dabar kuriama labai greitai. Ilgai laukti, ko gero, nereikės. Gal tada, atlikus archeologinius salos kasinėjimus, joje rasta archeologinė medžiaga parodytų, kad turėtume švęsti ne Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, bet kelių ar dar daugiau tūkstančių metų Lietuvos jubiliejų? Gal tokioje vietoje dar nereikėtų skubėti statyti sporto arenos ir taip negrįžtamai sunaikinti galbūt ten esantį kultūrinį sluoksnį – galbūt toje vietoje užsikonservavusią kultūrinę atmintį? Sala yra netoli Lietuvos didžiausių upių Nemuno ir Neries santakos. Aš, būdamas savo protėvių vietoje, būčiau tik ten statęs pilį.


Drausmintini šviesos ir vilties naikintojai

Jau senokai metu šalin nuo savęs, kaip pūlingą užkratą – infekciją sielai – „Lietuvos rytą“. Jis su žudynių, laidotuvių ir savižudos „instrukcijomis“, o liūdniausia, be meilės lietuviams ir mūsų valstybei, skurdina mus dvasiškai ir nori sunaikinti net viltį gyventi vakarietiškai, o ne azijietiškai, kai gyvenimas pavirsta lyg kormoranų kolonija sengirėse ties Juodkrante.


Ne ta pati...

Ne tokios Lietuvos ilgėjosi lietuviai emigracijoje: romantika papuoštos ir ilgesio idealizuotos, o ne komunistų ir KGB rezervininkų valdomos.

Ne tokios Lietuvos siekė ir mūsų tėvai: Gulagus atkentėję, Baltijos kely atstovėję, Seimą plikomis rankomis apgynę.

Ne tokią ją įsivaizdavome ir mes. Iš „Mažosios Amerikos“ ubagų kraštu tapusią, į turtingų vagių elitą ir nuskurdėlių daugumą padalytą, į neviltį įstumtą ir po visą pasaulį duoneliauti išvarytą.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija