Atnaujintas 2007 birželio 15 d.
Nr.46
(1543)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Chameleoniškumas

Petras KATINAS

Ko ne ko, o politinių kūlversčių, jau nekalbant apie atskirus kūlverstukus, Lietuvoje netrūksta. Tai tapo tarsi nacionaliniu mūsų politikierių sportu. Antai atskilusių nuo liberalcentristų Liberalų sąjūdžio įvykusiame antrajame suvažiavime šio sąjūdžio lyderis, buvęs kandidatas į prezidentus, vyriausiasis euroderybininkas Petras Auštrevičius ir šios grupės nuolatinis oratorius Seimo narys E.Masiulis dėstė, kad reikia įkurti stiprų liberalų bloką, kuris, anot E.Masiulio, išverstų iš balno „Kirkilo-Kubiliaus sąjungą“. Liberalų sąjūdžio vadai išmąstė, kad tas neaiškias liberalias idėjas išpažįsta ne tik A.Zuoko vadovaujami liberalcentristai, nuo kurių visai neseniai atsižegnojo sąjūdininkais pasivadinusieji, bet netgi A.Paulausko socialliberalai. Čia tai jau bent! Paulauskininkai, pasirengę jungtis su bet kuo dėl valdžios lovio ar lovelio, pasirodo, irgi išpažįsta kažkokias vertybes. Na, o jau kalbant apie išskirtinį padorumą ir liberalias vertybes, tai P.Auštrevičiui ir jo kompanijai geriau jau patylėti. Prieš savivaldybių rinkimus ant visų stulpų ir reklaminių skydų iškabinę šūkį „Garbės žodis!“, kuris jau tapo LNK „Dviračio žinių“ peliukų nuolatinio pasišaipymo objektu, renkant sostinės valdžią liberalsąjūdininkai aiškiausiai parodė, ko vertas tas jų „garbės žodis“. Jie stojo paksininkų ir paleckininkų pusėn, nors vos ne visais šventaisiais prisiekinėjo to niekada nedarysią. Tai kurgi čia ta garbė? Kita vertus, Liberalų sąjūdžio užmoju burti liberalų bloką pasidžiaugė ir Liberalcentristų frakcijos Seime strategas Algis Čaplikas. Tiesa, jis paragino anuos liautis purkštavus ir sugrįžti motininės Liberalcentristų partijos glėbin. Kaip ten bus, dar pamatysime.

Na, o dėl liberalų idėjų, tai štai jas visu gražumu atskleidė vos ne liberalų ideologu save laikantis Seimo vicepirmininkas G.Steponavičius. Jis kartu su „darbiečių“ milijonieriumi A.Bosu iškėlė idėją, kad „lengvieji ginklai“, t.y. revolveriai, pistoletai bei visokie brauningai, būtų pardavinėjami ant kiekvieno kampo visiems norintiems. Mat, anot G.Steponavičiaus, dabar norintys įsigyti kokį nors šaunyką turi važiuoti į ginklų fondo parduotuvę Vilniuje, gaišti laiką, mokėti už benziną ar bilietą. Taigi akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas! Aišku, tokį pasiūlymą sugalvojo ne G.Steponavičius. Greičiausiai tai „darbiečio“ A.Boso, susijusio su ginklų prekeiviais, idėja. Tas tai jau niekada nepraleidžia nė mažiausios progos pasireikšti. Aišku, ir G.Steponavičiui idėjų netrūksta. Pakanka prisiminti jo iniciatyvą nekelti valstybinių vėliavų prie gyvenamųjų namų. Žinoma, ši liberalo Gintaro iniciatyva buvo sutikta audringais neokomunistų ir jų elektorato plojimais, nes Lietuvos trispalvė iki šiol nemažai daliai mankurtų sukelia alergiją. O dabar štai užsimanė pardavinėti revolverius ir šaudmenis, tarsi kokius ledus ar traškučius ant kiekvieno kampo. Nes ne kas kitas, o pats A.Bosas per visas televizijas dėsto, kaip jam, vargšui, sunku važinėti iš Klaipėdos į Vilnių nusipirkti patikusį šautuvėlį. Aišku, ne liberalų liberalas G.Steponavičius sumanė šį triuką. Kažkam iš ginklų prekeivių labai to prireikė. Tad kas gi gali paneigti, kad už tokią iniciatyvą nebuvo atsilyginta.

Apskritai negi tautos išrinktiesiems tik tokie reikalai rūpi, kai pilna svarbesnių sprendimų ar įstatymų? Štai, pasirodo, už eismo taisyklių pažeidimus tebesivadovaujama dar sovietinių laikų kodeksais. Tad ar reikia stebėtis, kad dauguma eismo pažeidėjų atsiperka tik simbolinėmis baudomis. Be to, mūsų teismai kasdien įrodo, kad jų sprendimai paprasčiausiai nuperkami be jokių ceremonijų. Paskutinis garsiausiai nuskambėjęs atvejis, kai Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjas bemat patenkino Rusijos „Gazprom“ (ir ne tik „Gazprom“) vietininkės „Dujotekanos“ ieškinį ir uždraudė Valstybinei kainų ir energetikos komisijai priimti patvirtintos Gamtinių dujų kainos viršutinių ribų skaičiavimo metodikos pakeitimo projektą. Dar daugiau, kita to paties Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėja priėmė „galutinį ir neskundžiamą“ sprendimą, įpareigojantį Generalinę prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimo medžiagos paviešinimo. Abu šio teismo sprendimai priimti aiškiai pagal „Dujotekanos“ šefo R.Stonio ir nuo scenos nulipančio VSD vadovo A.Pociaus užsakymą. Tuo nė kiek neabejoja daugelis teisės ekspertų pažymėdami, kad tokių dalykų netgi visiškai išklibusioje mūsų teisinėje sistemoje dar nėra buvę. Tad kokia gi gali būti kalba apie teismų nepriklausomumą! Kitaip tariant, „Dujotekana“, kurios veikla buvo ne kartą minima Seimo NSGK svarstant VSD reikalus, faktiškai laimėjo ne vieną, o dvi bylas prieš Lietuvos valstybę. „Dujotekanos“ ir VSD šefo A.Pociaus tandemas veikė neabejotinai sutartinai, o Vilniaus 2-ojo apylinkių teismo teisėjai G.Seikalis ir D.Kazlauskienė tiktai vykdė užsakymą. Pagaliau nušalintojo VSD šefo A.Pociaus pyktį ant NSGK galima suprasti. Juk šio komiteto tyrimo medžiaga rodo, kad to tyrimo metu A.Pocius buvo ne kartą įvardytas ne kaip VSD, o tos pačios „Dujotekanos“ generalinis direktorius. Pagaliau toks Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo sprendimas faktiškai niekais paverčia Seimo priimtą Gamtinių dujų įstatymą. Ir tai padarė net ne Konstitucinis Teismas ar kitas aukštesnės instancijos teismas. Taigi dabar parlamento priimtas Gamtinių dujų įstatymas įšaldytas. Tikriausiai gana ilgam, o gal ir iki ateinančių metų pradžios, kai „Gazprom“ neabejotinai smarkiai, iki „europietiškų“, pakels dujų kainas Lietuvai. Todėl absoliučiai teisus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas, pareiškęs, jog kuo toliau jo vadovaujamai komisijai nebus leista įgyvendinti Gamtinių dujų įstatymo reikalavimų, tuo daugiau tarpininkų pelnysis iš mūsų visų kišenių. Pranešama, kad, pavyzdžiui, „Lietuvos dujos“ per pirmąjį šių metų ketvirtį gavo „tik“ 72 mln. litų gryno pelno. Pirmiausia todėl, kad neleido V.Jankausko vadovaujamai komisijai perskaičiuoti kainų vartotojams. Kiek uždirbo „Dujotekana“, nepranešama, bet tikriausiai irgi nemažai. Dabar po tokių teismų sprendimų „Gazprom“ vietininkai uždirbs dar daugiau. Beje, kaip pranešė V.Jankauskas, vienas iš „Gazprom“ koncerno vadovų, lankęsis Lietuvoje, netgi stebėjosi, kodėl gi Lietuva nereguliuoja „Dujotekanos“ viršpelnių. Bet kaip reguliuos, jeigu „Dujotekanos“ šefas šokdina politikus, politines partijas, o dabar, kaip akivaizdžiai įsitikinome, ir teismus. Tai, žinoma, nieko stebėtina. Juk dar visai neseniai vienas didžiausio Lietuvos dienraščio strategas ir komentatorius rašė, kad Lietuvos teismai mažiausiai 70 proc. apimti ne tik korupcijos, bet ir užsikrėtę sovietizmo bacilomis. Tiesa, dabar tas „strategas“ taip jau neberašo ir nekalba per televizijas. Visas jo parakas nukreiptas „valstybininkams“ Pociui ir Januškai ginti. Nieko nepadarysi. Chameleoniškumas tampa įprasta gyvenimo ir veiksmų norma.

Kaip vienas to chameleoniškumo ir primityviausios demagogijos pavyzdys yra ir Seimo narys, buvęs Žemės ūkio rūmų vadovas, visokių kelių blokadų organizatorius „žemdirbys“ Jonas Ramonas. Iš visų Seimo politinių bastūnų šis veikėjas ir kapinių artojas tampa neabejotinu pretendentu į čempionus šio Seimo kadencijos metu perbėgant iš partijos į partiją, iš frakcijos į frakciją. Išrinktas kaip „valstietis“, vėliau perbėgo pas „pilietininkus“, o dabar atsidūrė Liberalų ir centro sąjungos frakcijoje. Aišku, norėjo ir pas vadinamuosius socialdemokratus, bet anie kažkodėl susigėdo priglausti. Nesvarbu, kad nebejaunas žmogus, bet pasidarė kažkaip nepatogu. Pernelyg jis jau slidus ir neprognozuojamas. Dabar gi, pakeitęs mundurą ar nuo pernelyg karšto oro, o gal dėl įprastos demagogijos, giriasi, kad perbėgdamas pas liberalcentristus iškėlė jiems sąlygą: arba jie gins žemdirbius, arba jis ieškosiąs kitos prieglaudos. Tie, išsigandę tokio ultimatumo, esą bemat sutiko su tokiu draugo J.Ramono ultimatumu. Pasirodo, jis pasakęs: „Pykit nepykit, bet jeigu norite, kad būčiau kartu, žemės ūkio klausimais turėsite manęs klausyti…“ Anie, pasirodo, ir sutiko. Netgi partijos programą pasirengę perrašyti J.Ramono pageidavimu… Gal ir perrašys. Juk puikiai žino, kad elektoratas programų neskaito. Taigi viskas bus taip, kaip nuspręs valdančiojo klano marionetes už viršūnių tampantys režisieriai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija