Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio dekanate

Miestelio ir bažnyčios gimtadieniai – per atlaidus

Vyskupas Jonas Kauneckas su tikinčiaisiais Karsakiškyje

Bažnyčios choras, vadovaujamas Manto Masioko

Bendruomenės namų vaikų pučiamųjų orkestras „Karsakiškio garsas“, vadovaujamas Aleksandro Fomenkos

Paminklinis akmuo, skirtas miestelio 230-osioms metinėms pažymėti

Karsakiškio klebonas kun. Egidijus Vijeikis

Karsakiškio vėliava ir herbas

Karsakiškio seniūnė Nijolė Gaižiūnienė (kairėje) ir Seimo narė Rasa Juknevičienė šv. Mišių metu

Iškilminga procesija aplink Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią

KARSAKIŠKIS. Birželio 17-ąją, sekmadienį, čia vyko didieji Jėzaus Širdies atlaidai, buvo minima miestelio 230 metų sukaktis ir švenčiamas Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios 120-asis gimtadienis. Šventėje dalyvavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas

Akmens ir mūro bažnyčios, pastatytos 1887 metais kun. Leono Skopo ir parapijiečių pastangomis, paradinės durys garbingo svečio laukė pasidabinusios ąžuolo lapų vainiku. Ganytoją sutiko bendruomenės namų vaikų pučiamųjų instrumentų orkestras „Karsakiškio garsas“, vadovaujamas Aleksandro Fomenkos. Tai stiprus, sėkmingai respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose pasirodantis kolektyvas. Pernai jis buvo nominuotas respublikine „Aukso paukšte“.

Aukštą svečią sutiko ir tikintieji. Bažnyčia buvo pilna žmonių. Šventovėje – puiki akustika. Sutartinai čia skambėjo bažnyčios choro, vadovaujamo Manto Masioko, balsai. Prieš pamaldas jis giedojo giesmę „Pulkim ant kelių“. Šio kūrinio autorius – kun. Antanas Strazdas, du kartus su nedidele pertrauka dirbęs Karsakiškyje.

Šv. Mišias aukojo vyskupas. Pamoksle ganytojas priminė, jog ankstesniais laikais ši vietovė buvo vadinama Palėvene, tik prieš 230 metų ji gavo dabartinį vardą. Vyskupas džiaugėsi matydamas nemažai jaunų veidų. Ragino tikinčiuosius daugiau atsidėti maldai, nes ji gali suteikti tikrąjį džiaugsmą.

Ganytojas priekaištavo, kodėl į laidotuves tempiami vainikai, o ne aukojami pinigai velionio artimiesiems. Į paskutinę kelionę palydint vieną inžinierių, prie jo karsto vainikų buvo maždaug už 20 tūkstančių litų. Po savaitės jie suvyto ir buvo išmesti į sąvartyną. Laidodamas savo seserį, vyskupas prašė, kad aukotų senelių globos namams. Dar jam dirbant Viešvėnuose (Telšių r.), mirus vienai motinai, žmonės pinigus nešė jos vaikams. Prie velionės karsto buvo vienintelis gėlių krepšelis. Tuomet kun. J.Kauneckas už tokį susipratimą prie kapo duobės asmeniškai dėkojo parapijiečiams. Kad tai daroma užsienyje, jis regėjo lankydamasis Kanadoje ir Vokietijoje. Anot ganytojo, mirusiojo nebeprikelsi brangiausiomis gėlėmis ar vainikais, bet reikia galvoti, iš ko gyvens likę jo artimieji.

Ypatingąjį popiežiaus Benedikto XVI palaiminimą Karsakiškio parapijai iš vyskupo rankų paėmė klebonas kun. Egidijus Vijeikis. Ganytojas pašventino seniūnijos vėliavą ir herbą, kurio žaliame lauke vaizduojama auksinė lūšies galva su raudonu liežuviu ir sidabriniais dantimis. Lūšis – budrumo, atsargumo ir akylumo simbolis. Žalia spalva simbolizuoja laisvę, grožį, džiaugsmą, sveikatą ir viltį. Tai ir augmenijos išraiška. Karsakiškio herbą kūrė panevėžietis dailininkas Henrikas Mazūras. Vėliavą pagamino Vilniuje gyvenanti Irena Každailienė. Karsakiškis – penktoji seniūnija Panevėžio rajone, turinti savo herbą ir vėliavą.

Padėkos žodį tikintiesiems tarė klebonas kun. Egidijus Vijeikis. Jis padėkojo visiems, prisidėjusiems prie iškilmių organizavimo. Iš tokių išskyrė Karsakiškio seniūnijos verslininką Joną Katiną. Rajono tarybos narys dalyvavo šv. Mišiose. Jose taip pat buvo Seimo narė Rasa Juknevičienė, Karsakiškio seniūnė Nijolė Gaižiūnienė.

Po šv. Mišių išėjusius iš bažnyčios tautos himnu pasitiko pučiamųjų orkestras „Karsakiškio garsas“. Visi sustojo netoli paminklinio akmens, skirto miestelio 230-osioms metinėms pažymėti, laukdami, kada jį atidengs. Bendruomenės pirmininkė Gražina Žemaitienė sakė, jog šį akmenį dovanojo Karsakiškio seniūnijoje ūkininkaujantis Bronius Laučka. Lietuvos garbės kraštotyrininkė Elena Klingienė pasakojo apie kunigus, dirbusius Karsakiškyje. Ji priminė, jog birželio 16-ąją ant lėktuvo sparno skridęs kun. Virginijus Veilentas irgi čia klebonavo. Dabar šalies karinių oro pajėgų kapelionas, vienintelis dvasininkas Lietuvoje, turi karo piloto licenciją. Atidengti paminklinį akmenį pavesta filologijos daktarui Aloyzui Vidugiriui, kilusiam iš Velniakių kaimo, bet gyvenančiam Vilniuje, bendruomenės pirmininkei G.Žemaitienei ir seniūnei N.Gaižiūnienei.

Šventė Karsakiškyje toliau vyko miestelio stadione.

Bronius VERTELKA

Autoriaus nuotraukos

© 2007 „XXI amžius“