Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Mirusio kardinolo ištikima ir ilga tarnystė Šventajam Sostui

Mindaugas BUIKA

Buvęs Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas ir ilgametis Šventojo Sosto diplomatas kardinolas Andželas Feličis

Šventasis Tėvas vadovauja kardinolo Andželo Felečio laidotuvėms Vatikano katedroje

Popiežius iškėlė pasiaukojimą ir kompetenciją

Popiežius Benediktas XVI praėjusį antradienį Vatikano bazilikoje vadovavo buvusio Šventųjų skelbimo kongregacijos prefekto ir ilgamečio Šventojo Sosto diplomato kardinolo Andželo Feličio laidotuvių apeigoms. Italas kardinolas A.Feličis mirė birželio 17 dieną, eidamas 88-uosius gyvenimo metus.

Dviejose užuojautos telegramose – Kardinolų kolegijos dekanui kardinolui Andželui Sodanui ir velionio gimtosios Veletri-Senji diecezijos vyskupui Vinčenzui Apičelai – Šventasis Tėvas išreiškė liūdesį dėl Bažnyčios hierarcho netekties, kartu iškeldamas nuopelnus Vatikano tarnystėje, kam kardinolas A.Feličis paskyrė visą savo kunigišką gyvenimą. Visose pareigose ištikimai triūsdamas į amžinybę išėjęs kardinolas rodė „dosnų pasiaukojimą ir pripažintą kompetenciją“, pažymėjo popiežius Benediktas XVI.

Andželas Feličis gimė Senji miestelyje, netoli Romos, 1919 m. liepos 26 d. Baigęs gimnaziją ir filosofijos bei teologijos studijas Popiežiškojoje Leonino kolegijoje, 1941 metais buvo priimtas į Bažnytinę akademiją, rengiančią Vatikano diplomatus. Pažymėtina, kad į šią prestižinę mokslo instituciją jis buvo priimtas dar neturėdamas kunigystės šventimų, kuriuos gavo 1942 m. balandžio 4 d. Šventimams turėjo gauti specialią popiežiaus Pijaus XII dispensą, nes dar nebuvo pasiekęs kanoninio amžiaus. Mokydamasis diplomatijos pagrindų minėtoje akademijoje, jis taip pat studijavo Popiežiškuosiuose Laterano bei Grigaliaus universitetuose ir pastarajame apgynė kanoninės teisės daktaratą.

Nuo 1945 metų dirbo Vatikano valstybės sekretoriato pirmajame skyriuje, kuris užsiėmė santykiais su užsienio valstybėmis. 1958 m. lapkričio 28 d. jam buvo suteiktas prelato titulas, 1964 metais buvo paskirtas minėtos Valstybės sekretoriato skyriaus pasekretoriumi. Nuo 1961 iki 1966 metų Bažnytinėje akademijoje taip pat dėstė diplomatijos metodiką.

Pirmoji reikšminga diplomatinė užduotis tuometiniam prelatui A.Feličiui buvo taikos misija į Jeruzalę 1967 metais, netrukus po vadinamojo Šešių dienų karo tarp Izraelio ir Jordanijos, Sirijos bei Egipto, kai izraeliečiai okupavo Palestinos arabų teritorijas, ir ta padėtis tęsiasi iki šiol. Ši misija faktiškai buvo popiežių vėlesnės taikdariškos politikos Artimuosiuose Rytuose pati pradžia ir vėlesni keturi dešimtmečiai patvirtino jos solidumą ir reikalingumą.

Atsakingų užduočių vykdymas

Netrukus po grįžimo iš Jeruzalės popiežiaus Pauliaus VI buvo paskirtas pronuncijumi (Vatikano ambasadoriumi) į Olandiją. Tad to 1967 m. rugsėjo 24 d. buvo konsekruotas tituliniu arkivyskupu. Popiežiaus diplomatinio atstovo pareigos Olandijoje tuo metu buvo ypač atsakingos, nes vietos katalikų bendruomenė, pažadinta II Vatikano Susirinkimo reformų, užėmė „avangardines“ pozicijas, ir tie radikalūs siekiai imtis permainų Bažnyčios gyvenime kėlė nemažą susirūpinimą. Arkivyskupas A.Feličis 1976 metais buvo paskirtas nuncijumi į Portugaliją, kur po 1974-1975 metų politinių permainų – Antonijo Salazaro režimo pabaigos – Bažnyčios padėtis kurį laiką buvo gana sudėtinga. 1979 metais buvo paskirtas nuncijumi Prancūzijoje ir tose pareigose išbuvo beveik dešimt metų.

1988 m. birželio 28 d. konsistorijoje popiežiaus Jono Pauliaus II buvo pakeltas kardinolu ir paskirtas vadovauti Šventųjų skelbimo kongregacijai. Darbų toje Romos kurijos dikasterijoje buvo apstu – praėjęs pontifikatas tapo „rekordiniu“ pagal paskelbtų Bažnyčios palaimintųjų ir šventųjų skaičių. 1992 metais raštišku pareiškimu kardinolas A.Feličis gynė Vatikano poziciją nuo kaltinimų, neva pernelyg buvo spartinama „Opus Dei“ sąjūdžio įkūrėjo monsinjoro Chozėmarijos Eskrivos de Balagero (1902-1975) paskelbimo šventuoju byla. Jis buvo beatifikuotas 1992-aisiais ir kanonizuotas 2002 metais.

Dėl amžiaus 1995-aisiais atsistatydinęs iš Šventųjų skelbimo kongregacijos prefekto pareigų, kardinolas A.Feličis tais pačiais metais buvo paskirtas vadovauti popiežiškajai komisijai „Ecclesia Dei“, kuri rūpinasi katalikais, pakliuvusiais ekskomunikuoto arkivyskupo Marcelio Lefebvro mokymo įtakon, kuris nepriėmė II Vatikano Susirinkimo reformos.

Suabejojusiems Šv. Petro brolijos kunigams, kurie yra vienybėje su Popiežiumi, bet celebruoja senąją lotyniškąją šv. Mišių liturgiją, ar jie nebus verčiami pereiti prie Pauliaus VI reformuotos liturgijos šventimo, kardinolas A.Feličis laišku 1999 metais patvirtino, kad tokio primetimo nebus. Dabar laukiama pasirodant popiežiaus Benedikto XVI dokumento, kuris leistų naudoti senąjį šv. Pijaus V Mišiolą be apribojimų.

Priminęs velionio kardinolo ilgą ir ištikimą tarnystę, laidotuvių šv. Mišių homilijoje Šventasis Tėvas kalbėjo: „Atsisveikinant su šiuo mūsų broliu guodžia mūsų širdis ir stiprina pasitikėjimą liturgijoje girdėti Išminties knygos žodžiais, kad „teisiųjų sielos yra Viešpaties rankoje“. Taip, Dievo bičiuliai ilsisi prie Jo širdies“. Kviesdamas stiprinti pasitikėjimą šiuo tikrumu, 80-metis Popiežius sakė, jog tai kartu įspėjimas, kad reikia „budėti ir melstis“ bei „ištikimai tarnauti“, nes „tik teisiųjų sielos ras atilsį Dieve“, tik Dievu pasitikintieji nebus nuvilti.

Mirus kardinolui A.Feličiui, dabar Kardinolų kolegiją sudaro 183 nariai, kurių 105 yra jaunesni nei 80 metų ir gali balsuoti konklavoje.

© 2007 „XXI amžius“