|
Vasaros darbai
(Ne pagal K.Donelaitį)
Petras KATINAS
Nuo darbų pavargusiems parlamentarams rengiantis ilgoms vasaros atostogoms ir jų teikiamiems malonumams (tikrai didžiulis vargas išbūti du su puse mėnesio be rimtesnio darbo!), politinis šurmulys, jeigu kiek ir aprims, tai labai trumpam. Kita vertus, daugelis tautos išrinktųjų ir taip nepuola į darbą stačia galva. Dar net atostogoms neprasidėjus į paskutiniuosius Seimo posėdžius jų susirenka vis mažiau. Štai į vieną jų atėjo vos 20 parlamentarų, bet ir tie daugiau sklaidė laikraščius, kalbėjosi savo mobiliaisiais telefonais ir visiškai nesiklausė pirmojo Seimo vicepirmininko Česlovo Juršėno, užsimaniusio keliom dienom pratęsti pavasario sesiją, nes dar reikia atlikti kai kuriuos svarbius darbus. Tačiau tokie bičiulio Č.Juršėno raginimai nesulaukė jokio pritarimo netgi iš jo partiečių.
Apskritai paskutiniųjų savaičių aistros ir diskusijos vyko dėl trijų dalykų: dėl socdemų siūlomų progresyvinių mokesčių tarifo, skambiai pavadintų mokesčių reforma, dėl švietimo reformos ir dėl Valstybės saugumo departamentui paskutines dienas vadovaujančio, Prezidento ir Premjero godojamo, Arvydo Pociaus.
O dėl progresyvinių mokesčių tarifo, tai šios reformos sumanytojai aiškina, kad įvedus jį sumažės skurdas, socialinė atskirtis ir t.t. Tuo tarpu daugelis ekonomikos ekspertų, netgi pats Prezidentas, pastaruoju metu puikiai sutariantis su premjeru G.Kirkilu, teigia, kad tokia logika, kai valdžia atima iš turtingųjų ir atiduoda vargšams, yra pati primityviausia būsimų rinkimų kampanija. Juk iš tiesų valdžia moka ir sugeba surinkti pinigus. Tačiau labai didelė dalis tų surinktų mokesčių panaudojama visokiems aukštų veikėjų sumanytiems, mažai kam naudos duodantiems projektams įgyvendinti ar vadinamosioms socialinėms išmokoms faktiškai už nieko neveikimą. Teiginiai, kad 60-80 litų pridėjimas prie algos sumažins socialinę atskirtį, ir yra skirti tiems nieko nedirbantiems. Juk reikia kelti socialdemokratų ministrės V.Blinkevičiūtės reitingus. Nes kas žino, kaip susiklostys situacija prieš kitų metų rudenį įvyksiančius Seimo rinkimus. Gali atsitikti taip, kad nomenklatūra vietoj savo naujojo vado premjero Gedimino pasirinks jau kandidatavusią į prezidentus draugę Viliją. Ir visai nesvarbu, kad tuo metu ši veikėja buvo socialliberalė ir tik kilus pavojui prarasti ministrės kėdę perbėgo pas socdemus. Anie, aišku, išskėstomis rankomis ją priėmė. Tokie kadrai, tobulai išmanantys demagogijos ir mulkinimo meną, nesimėto. Tuo labiau kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, už mokesčių mokėtojų pinigus užperkanti didžiųjų dienraščių puslapius ir net Nacionalinį radiją, tapo pagrindiniu senosios ir naujosios nomenklatūros propagandos ruporu. O juk tie, kurie jau seniai atprato dirbti ir gyvena, tiksliau, vegetuoja, iš socialinių išmokų, ir yra aktyviausias ir netingintis balsuoti kairiaisiais pasivadinusios partinės ir komjaunimo nomenklatūros ir jos prielipų elektoratas. Todėl teisūs tie, kurie apgailestauja, kad dabar Lietuvoje rinkimuose įvairaus plauko gelbėtojus išrenka ne piliečiai, o šie Blinkevičiūtės ar kokio nors kito apsišaukėlio gerbėjai. Tad tenka sutikti su ekonomikos eksperto Žilvino Šilėno pastebėjimu, kad valdininkų savivalės, neskaidrumo ir neatsakingumo, nepagarbos kitam ir kitų teigiamai mūsų gyvenimą veikiančių dalykų neužtikrins jokia mokesčių reforma. Tiksliau, pseudoreforma.
Dar vienas išpūstas burbulas politinių partijų pasirašytas susitarimas dėl aukštojo mokslo reformos. Tą reformą, atrodo, geriausiai įvertino žinomas mūsų dailininkas, vienas iš tų Lietuvos intelektualų, kuriems dar ne dzin, kas vyksta mūsų tėvynėje, Aloyzas Stasiulevičius. Jis pareiškė, kad ir šį kartą reformuojama jau kelis kartus reformuota reforma. Ir galo toms reformoms nematyti. O iškėlus klausimą apie dar vieną reformą, į šiaip taip pasirašytą politinių partijų dokumentą įtrauktos viena kitai prieštaraujančios nuostatos. Mat pasinaudodami proga K.Prunskienės valstiečiai tariamai stojo ginti neva studentų interesų. Taigi sutarta, kad studijų įmokos, kurių dydžiai, Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, turėtų siekti 2-5 tūkst. litų per metus, bus koreguojamos. Atseit nuo įmokų turėtų būti atleisti 30 proc. geriausiai besimokančių studentų, o dar dešimčiai procentų bus leista sugrąžinti paskolas, paimtas susimokėti už mokslą. Pakankamai aišku, kad toks politinių partijų pasirašytas susitarimas popierinė deklaracija, o vadinamoji reforma tik dar viena dūminė uždangėlė siekiant pavaizduoti, jog kažkas vyksta. Juk šnekos ir deklaracijos apie studentų įmokų dydį faktiškai neliečia pagrindinio dalyko: kokybiško išsilavinimo aukštosiose mokyklose garantijos. Tiesa, politinių partijų susitarimo dėl aukštojo mokslo reformos nepasirašė tvarkos ir teisingumo demagogai ir darbiečiai. Jie vis dar tebevaikšto su teisuolių aureolėmis ir vaidina grynuolius. Nors jau pirmosios paksininkų ir paleckiukų sostinės valdymo dienos visiems atskleidė, kad paksininkai ir Stalino saulės nešėjų vaikaičiai savo gobšumu, suktomis aferomis toli pralenkė iš visų pusių pultą buvusį Vilniaus merą A.Zuoką ir jo rubikonininkus. O dėl darbiečių, tai jiems dabar ne švietimo ar kitos reformos rūpi. Iškilo šios avantiūrinės grupuotės išlikimo klausimas. Mat gausus Vilniaus darbiečių skyrius, pasibarstę galvas pelenais, nusprendė in corpore pereiti pas vadinamuosius socialdemokratus. Pasirodo, pasak Vilniaus skyriaus darbiečių vado A.Pociaus, kurio nuomonei entuziastingai pritarė ir naujasis socdemų vadas bei premjeras G.Kirkilas, Darbo partija tebuvo tiktai vieno žmogaus (V.Uspaskicho) projektas. O dabar anie atėjo į protą ir suprato savo klaidas, nes Lietuvoje tėra tiktai viena partija, kuri niekada neklysta. Net nesirengiantis palikti tos neklystančios partijos dirigento lazdelės, partijos garbės pirmininkas A.Brazauskas iš darbiečių partijos šimtais ėmusius bėgti dezertyrus pavadino labai padoriais žmonėmis, kuriuos reikia nedelsiant priglausti. Ir priglaus, galima tuo neabejoti. Juk ne tik garbės pirmininko artimas bičiulis nuo senų sovietinių laikų Jonas Jagminas sugrįžo ten, kur buvo.
Na, o dėl Valstybės saugumo departamento vadovo postą paliekančio Arvydo Pociaus, tai Premjeras ir Prezidentas su visu savo patarėjų štabu iš kailio neriasi, kad anas būtų paliktas valstybės tarnyboje. Visai nesvarbu, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, taip ir nesulaukusi rezervininko paaiškinimo dėl tarnybinio buto privatizavimo aplinkybių, aiškina, kad šis asmuo neturėtų galimybių dirbti valstybės tarnyboje. Bent jau trejus metus. Prieš tokius Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos erezinius išvedžiojimus piestu stojo premjeras G.Kirkilas ir Prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė. Mat, anot G.Kirkilo, A.Pocius yra žmogus su žiniomis, o kiekvienoje valstybėje tokie žmonės yra saugomi. Kalbėdamas apie kiekvieną valstybę premjeras G.Kirkilas tikriausiai turėjo galvoje Rusiją. Juk KGB žmonės ten ne tik saugomi, bet ir kojomis atsidarinėja Kremliaus kabinetų duris. Praėjusį savaitgalį vienoje televizijos laidoje Prezidentas, paklaustas, kaip jis vertina padėtį valstybėje, sušuko: Vau! Ką tai galėtų reikšti? Juk tai pagrindinis visokių primityviausių televizijų šou vedėjų mėgstamiausias žodelis. Negi dėl tų nelemtų reitingų nusirista iki tokio primityvumo?!
© 2007 XXI amžius
|