Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius Pijus XII: kelyje į šventumo patvirtinimą

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pijus XII

Kanonizacijos byloje įveiktas naujas etapas

Šių metų rudenį sukankant jau keturiasdešimt metų nuo Dievo tarno popiežiaus Pijaus XII (1876–1958) kanonizacijos bylos pradėjimo, tarptautinėje katalikų bendruomenėje ir žiniasklaidoje vėl pradėta domėtis šio proceso vedimu. Nors dėl iškilusių (galbūt dirbtinai sukurtų) kontroversijų, susijusių su Šventojo Tėvo veikla Antrojo pasaulinio karo (1939–1945) laikotarpiu, būta nusiskundimų, kad kanoninis tyrimas dėl jo galimo paskelbimo Bažnyčios palaimintuoju ir šventuoju yra „įšaldytas“, tačiau bylos relatorius jėzuitas kunigas Pėteris Gumpelis teigia, jog įvykiai klostosi normalia eiga.

Dievas – didysis dovanų dalytojas

Elena Daumantaitė-Baltrušaitienė

Muzikologė Jūratė Vyliūtė savo knygoje „Vladas Baltrušaitis: operos solistas“ rašo ne tik apie pasirinktą asmenį, bet ir apie jį supusius žmones. Vienas tokių žmonių yra Elena Daumantaitė-Baltrušaitienė, diplomuota stomatologė, visuomenės veikėja, ištikima šeimos židinio puoselėtoja. Prieš aštuonerius metus iš JAV nuolat gyventi į Lietuvą grįžusi, ji sėkmingai įsikūrė Vilniuje. Su p. Elena, nuo vaikystės besivadinančia Lione, kalbamės apie tai, kas neparašyta knygoje.

„Prapjauk man kraujagyslę – ten bus geltona, žalia ir raudona...“

Rasa GRIŠKEVIČIENĖ,

Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė

Julija Dantienė (dešinėje) Kraštotyros skaitykloje kartu su vyriausiąja bibliografe Stanislava Talutyte Virginijos TYLIENĖS nuotrauka

Taip simboliškai tris brangias Lietuvos vėliavos spalvas apibūdina viešnia iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Filadelfijos lietuvių radijo „Bendruomenės balsas“ programų direktorė Julija DANTIENĖ.

Viešėdama Lietuvoje pas giminaičius, ponia Julija keletą dienų paskyrė Ukmergės kraštui – savo mamos Sofijos Dobužinskaitės, kilusios iš Pabaisko, gimtinei. Atvykusi į Ukmergę, įsikūrė jos sesers dukters, savo pusseserės, gydytojos Eugenijos Padvelskienės namuose ir, jos lydima, vieną rytą pravėrė Viešosios bibliotekos duris. Smalsiai, viskuo besidominčiai, gyvenimo džiaugsmo ir jaunatviškos energijos kupinai moteriai rūpėjo kiekvienas bibliotekos kampelis – knygų fondai, čia veikiančios parodos, kraštotyros leidiniai.

Kartais atrodo, kad gyvenu ne Lietuvoje

Gintaras VISOCKAS

Ilgametė Sąjūdžio sekretorė Genutė Vaišnorienė įsitikinusi, kad šią organizaciją kai kurios valdžios įstaigos nepelnytai ignoruoja bei sąmoningai trukdo jos veiklai Autoriaus nuotrauka

Rytoj, rugpjūčio 23 dieną, minint Stalino–Hitlerio sąmokslo 68-ąsias metines, Lietuvos Sąjūdis kviečia susitelkti pilietinei akcijai sostinėje Vilniuje. Šv. Mikalojaus bažnyčioje 17 valandą bus aukojamos šv. Mišios, o po jų bus organizuojama eisena prie Adomo Mickevičiaus paminklo, kur 18 val. prasidės minėjimas. Po mitingo žmonės kviečiami Gedimino kalne prisiminti prieš 18 metų surengtą įspūdingąjį Baltijos kelią. Kaip teigiama Sąjūdžio kvietime, Molotovo–Ribentropo pakto pasmerkimo renginiuose kalbės sesuo Nijolė Sadūnaitė, kunigas Robertas Grigas, prof. Vytautas Landsbergis. Sumanymas – džiugus ir sveikintinas. Organizatoriams belieka palinkėti gero oro ir dalyvių gausos.

1939 m. rugpjūčio 23 d. Ribentropo-Molotovo pakto pasekmės: apsisprendimas tarp karo
būsenos ir taikos

Kęstutis Kasparas

Viačeslavas Molotovas, stebint J.Ribentropui ir J.Stalinui, pasirašo Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartį

1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis (Molotovo-Ribentropo paktas) ir jos slaptasis papildomas protokolas nusakė dviejų agresorių sandėrį, lėmusį Antrąjį pasaulinį karą, neutralių Baltijos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nepriklausomybės praradimą penkiasdešimčiai metų. Kažkada slapti dokumentai šiandien studijuojami kiekvienoje Lietuvos mokykloje. Pasidalyti kai kuriomis mintimis šia tema paskatino kelių Rusijos istorikų „kompetentingi atsakymai į istorines limitrofų pretenzijas“, pareikšti 2007 metų pradžioje Maskvoje. Jie parengti dėl „nesibaigiančių Baltijos šalių istorikų pastangų peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo išdavas, bandant parodyti SSRS ir rusų tautą kaip agresorius, įtvirtinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos visuomenės sąmonėje „sovietinės okupacijos“ koncepciją ir „eksportuoti“ jos ideologinį pagrindą į Gruziją, Moldovą, Azerbaidžaną ir Ukrainą, populiarinti ją ir Vakaruose, ir Rusijoje“.

Slibinai

Algimantas Zolubas

Dailininkė, grafikė, knygų iliustratorė, skulptorė Domicėlė Tarabildienė (1912–1985)

Vytauto Mikalausko muzika Justino Marcinkevičiaus eilėraščiui „Lopšinė gimtinei ir motinai“ (Kiek rovė — neišrovė. Kiek skynė — nenuskynė. Todėl, kad tu — šventovė. Todėl, kad tu — Tėvynė) lietuvių lūpose, ausyse ir širdyse jau skamba kaip liaudies daina.

Dailininkė, grafikė, knygų iliustratorė, skulptorė Domicėlė Tarabildienė (1912–1985) ankstyvą savo gyvenimo saulėlydį, įkvėpta šių eilių, dar sovietmečiu nutapė paveikslą, kurio kilmės priežastį ir pavadinimą žinojo tik jai artimi ir patikimi žmonės. Greta kitų paveikslų, jis buvo demonstruojamas vienoje iš jos parodų. Ten tuometinė ministrų tarybos pirmininko pavaduotoja L.Diržinskaitė-Piliušenko paprašė paaiškinti paveikslo turinį. Nors autorė aiškinusi, kad tai galėtų būti pasakos motyvas, ministrė įtarusi, jog paveikslas gali būti suprastas ir kitaip...

„Likimo kryžkelėse“

Algis Augustaitis Zitos BELIAUSKIENĖS nuotrauka

Kėdainių Mikalojaus Daukšos bibliotekos renginių salėje vyko Juozo Augustaičio knygos „Likimo kryžkelėse“ pristatymas.

J.Augustaitis gimė 1921 m. kovo 11 d. Kiaulupiuose, Sintautų valsčiuje. Tai buvo puikus Lietuvos ūkininkas, tremtinys, politinis kalinys, statybininkas, rašytojas bei poetas. Trim tame krašte gimusiems Augustaičių šeimos vaikams teko skirtingi likimai: Juozui – kančios kupina tremtis, nepalaužusi iki skausmo idealizuotos meilės gimtinei ir artimiesiems; Marytei – karo metų emigracija, lėmusi nuolatinį tėvynės ilgesį gyvenant svetimoje šalyje; Jonui – pareiga gelbėti brolį ir sovietinis pedagogo darbas bei meilė lietuvių kalbai.

Mintį įprasmina akmenyje

Eugenijus Šidlauskas paminklu nori įamžinti pokaryje kritusių kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą

Raguvos miške 1953-iaisiais kartu su kitais kovotojais už Lietuvos laisvę krito Stasys Šidlauskas, palikęs našlaičiais tris savo vaikus. Toje vietoje buvo pastatytas kryžius.

S.Šidlausko sūnus Eugenijus, kaip per rūką prisimenantis tėvą, kadangi jo neteko būdamas penkerių metų, sumanė įamžinti jo atminimą, kartu taip pagerbti ir kitus žuvusius partizanus. Tokią mintį jis puoselėjo ilgai. Galimybė tai padaryti atsirado, kai Marijonavos kaime pradėjo savo verslą ir ėmė gaminti paminklus. Tačiau neturėjo įrangos, su kuria miške būtų galima apdirbti akmenį. Įsigijus generatorių, neliko ir šios kliūties.

Skaidraus skambesio žodis

Danutė Kasperavičienė, ilgai rašiusi tik sau, džiaugiasi išdrįsusi prabilti viešai

Pašauki vėją,

Kad jis pagautų

Ir išnešiotų

Mano žodžius,

Kad apdalintų

Pačiais gražiausiais

Laukų ir miško

Visus medžius.

Danutė Kasperavičienė

Neseniai Zanavykų krašto muziejuje vyko literatės girėniškės Danutės Kasperavičienės kūrybos vakaras „Čia čiulba žodis“. Muziejuje susirinkę Danutės skambaus žodžio gerbėjai negailėjo jai šiltų ir prasmingų linkėjimų.

Moteris, ketvirtį amžiaus dirbusi bibliotekoje, sako, kad ne kiekvienam skirta tokia laimė – šviesti, šviestis, skaityti, mokytis, kurti ir rašyti. D.Kasperavičienė ilgai rašė tik sau, o kūrybą kartais paskaitydavo kolegėms bibliotekininkėms ar seseriai, o dabar ji džiaugiasi išdrįsusi prabilti viešai. Nors Danutė teigė, kad bijo pasirodyti ne tokia, kokios tikisi skaitytojai, jos skaitomas eiles publika priėmė itin šiltai, o jai pačiai negailėjo šiltų ir palaikančių žodžių.

Istorinės praeities ir laisvės kovų keliais...

Kazimieras Dobkevičius

Dubingių miestelio kapinėse prie 1920 metais žuvusiųjų lietuvių karių kapų. Viduryje – mokytoja Pranė Kuorienė. Atiduota pagarba, padėta gėlių ir pasimelsta

Šiemet, liepos viduryje, sukako 597-osios garsaus Žalgirio mūšio metinės. Ta istorinė Lietuvos ir Lenkijos jungtinių kariuomenės dalinių pergalė turėjo didelį atgarsį Europoje.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS), Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos (LVRKS), Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS), Lietuvos kariuomenės karių savanorių sąjungos (LKKSS) atstovai surengė kelionę Žalgirio mūšio pergalės garbei, aplankant istorines vietoves – pokario rezistencijos kovų vietas: Dubingius, Giedraičius, Musninkus, Kernavę. Kelionės iniciatorius – Kauno šaulių vyrų choro „Trimitas“ vadovas, VRKS narys Jurgis Strazdas. Ankstų kelionės pradžios rytą užklupęs lietus nuplovė kelio dulkes, o vėliau visą turiningą, įdomų ir pamokantį keliavimą lydėjo saulėtas, vaiskus oras.

Politikos subulvarėjimas

Linas ŠALNA

Vasarą, kai Seimas išeina ilgų ilgiausių atostogų, atrodo, politinis gyvenimas ir politiniai įvykiai pasitraukia į šoną. Labai ilgų atostogų išeina ir televizininkai: jie leidžia pasenusius filmus, kartoja rudenį, žiemą ar ankstyvą pavasarį žiūrovams jau rodytas laidas. Tiesa, pasitaiko ir paįvairinimų. Kad žiūrovai neatprastų nuo televizoriaus žiūrėjimo (žmogui jį labai lengva įjungti, tik labai sunku išjungti), kartkartėmis atrandamas vis naujas „Šokių eurovizijos atrankos“ konkursas (LTV) ar muzikinės varžytuvės „NML vasara. Čempionų taurė“ (LNK), arba žaidimas „TAIP arba NE“ su Marijumi Mikutavičiumi (TV3). „TV antena“, visą dėmesį sutelkusi į televizinių žvaigždučių gyvenimų pikantiškas smulkmenas ir mėgstanti publikuoti vis labiau apsinuoginančias žvaigždžių moteriškąsias puses, skelbia apie kitą naują TV3 projektą „Padainuokim!“, kurią ves karštame Maroke savo liepsnojančią meilę vienas kitam apreiškę Violeta (Riaubiškytė) ir Vilius (Tarasovas).