Atnaujintas 2007 rugpjūčio 24 d.
Nr.63
(1560)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Varšuvoje laukiama neramaus rudens

Petras KATINAS

Kaip ir buvo galima tikėtis, Lenkijos premjerui Jaroslavui Kačynskiui nusibodo terliotis su valdančiosios koalicijos partneriu skandalinguoju „Savigynos“ lyderiu Andžejumi Leperiu, todėl jis atleistas iš vicepremjero ir žemės ūkio ministro pareigų. Taigi ir taip buvusi trapi valdančioji koalicija atsidūrė ties žlugimo riba. O iš vyriausybės atleidus keturis vadinamuosius kraštutinės dešiniosios partijos Lenkijos šeimų lygos ir kairiosios pakraipos populistinės „Savigynos“ ministrus, pirmalaikiai parlamento rinkimai, faktiškai netekus trapios parlamentinės daugumos, tapo neišvengiami. Todėl Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis, susitikęs su pagrindinės opozicinės Pilietinės platformos lyderiu Donaldu Tusku, nutarė, kad, susidarius tokiai situacijai, pirmalaikiai rinkimai yra neišvengiami. Konkreti data dar nepaskelbta, bet greičiausiai pirmalaikiai parlamento rinkimai įvyks spalio mėnesį. Žinoma, Pilietinės platformos lyderis D.Tuskas tikisi, kad jo partija rinkimuose nugalės. Paskutinieji apklausų duomenys rodo, kad už Pilietinę platformą balsuos 33 proc. rinkėjų, o už brolių L. ir J.Kačynskių „Įstatymą ir teisingumą“ – 22 proc. Jeigu Lenkijos šeimų lygai ir populisto A.Leperio „Savigynai“ pavyktų sudaryti koaliciją, tai jai pranašaujama 7 proc. balsų, o buvusiems komunistams ir jų prielipoms, susibūrusiems į Kairiųjų bloką, numatoma apie 8 proc. balsų. Kad ir kaip ten būtų, tačiau po brolių L. ir J.Kačynskių pergalės praėjusiuose rinkimuose, Lenkija tapo bene vienintele pokomunistine valstybe, kurioje buvę komunistai, atrodo, galutinai prarado įtaką. Brolių Kačynskių pradėta antikorupcinė kampanija labai priimtina tapo ir kairiųjų rinkėjams, nes paaiškėjo, kad, įskaitant ir net buvusį Lenkijos prezidentą A.Kvašnievskį, premjerą Milerį, dauguma komunistinių veikėjų įsipainioję į korupcinius skandalus.

Lenkijos vadovai broliai dvyniai – prezidentas Lechas ir premjeras Jaroslavas Kačynskiai – apskritai unikalus reiškinys demokratinio pasaulio politikos istorijoje, kai dvyniai užima du svarbiausius valstybės postus. Jų patriotizmas, tautinių ir nacionalinių interesų gynimas, aktyvus priešinimasis Rusijos imperinei politikai, Europos kairiesiems ir liberalams sukėlė nemažą galvos skausmą. O ką jau kalbėti apie Rusiją, kur broliai Kačynskiai lyginami netgi su Estijos „fašistais“ ir paskelbti Maskvos priešais. Na, o tokie palyginimai, skelbiant L. ir J.Kačynskius katalikais ortodoksais, davatkomis, pagalių kaišytojais į ES ratus, nuolat sklinda iš Lenkijos opozicijos veikėjų ir nemažos dalies ES politikų. Briuselio biurokratams aiškiai nepatinka Varšuvos pozicija, į svarbiausią vietą iškelianti nacionalinius Lenkijos interesus, taip pat naujos sutarties su Rusija blokavimas ir pasiryžimas blokuoti bet kokius susitarimus su Maskva, pavyzdžiui, Rusijos stojimą į Pasaulio prekybos organizaciją. Savo ruožtu Rusija, nutraukusi Lenkijos mėsos produktų importą, spaudžia Briuselį pasekti jos pavyzdžiu. Iš dalies Maskvai tai pavyko padaryti. Europos Komisija nusprendė į ES rinką neįsileisti keturių Lenkijos kompanijų gaminamų mėsos produktų ir vienos pieno kompanijos. Esą taip pasielgta dėl grubių sanitarinių normų pažeidimų. Maskva tai sutiko vos ne ovacijomis. Esą ES, gynusi Lenkiją nuo Rusijos embargo, dabar pati pamatė, su kuo turi reikalą. Briuselio biurokratai taip pat nepatenkinti Lenkijos premjero J.Kačynskio reikalavimais, kad jo šalis privalo turėti daugiau balsų sprendžiant svarbiausias ES problemas. Taip pat įtakingai ES valstybei Vokietijai labai nepatiko J.Kačynskio ne kartą skelbta antivokiška pozicija. Pasak Lenkijos premjero, jis, apkaltindamas Berlyną ir kalbėdamas apie pavojų, kurį kelia vis didėjanti Vokietijos galia ES, išreiškia ne tik savo asmeninę, bet ir daugumos lenkų nuomonę. Matyt, jie dar nepamiršo, kad Antrasis pasaulinis karas, dėl kurio Lenkija patyrė milžiniškų aukų, įvyko dėl didėjančios Vokietijos ir Rusijos galios. Tai, anot Lenkijos premjero, aktualu ir šiandien, kai šios valstybės labai artimai bendradarbiauja energetikos srityje. Kita vertus, nemažai daliai senosios Europos politikų nepatinka, kad brolių L. ir J.Kačynskių valdoma didžiausia ES naujokė Lenkija savo pagrindine sąjungininke pasirinko Jungtines Amerikos Valstijas, kaip vienintelį realų jos saugumo garantą. Tokie antivokiški Lenkijos vadovų pasisakymai sukėlė Vokietijos užsienio reikalų ministro Fiunko Valterio Šteinmejerio įtūžį. Jis apkaltino Varšuvą, kad ji iki šiol nepagrįstai vadovaujasi „istoriniais prietarais“.

Aišku, politinė krizė Lenkijoje ir opozicijos kritikuojamas brolių L. ir J.Kačynskių valdymas, kaltinant juos pernelyg konservatyviomis pažiūromis, netgi verslo žlugdymu, neatitinka tikrovės. Valdant broliams Kačynskiams, nuosekliai vykdomas jų pažadas išvaduoti Lenkiją nuo nedoros ir korupcijos, atsikratyti komunistinių kadrų, apvalant Lenkijos kariuomenę nuo sovietų karo mokyklas baigusių karininkų. Be to, brolių dvynių valdymo laikotarpiu sparčiai kilo šalies ekonomika, tad kritika apie verslo žlugdymą neturi pagrindo. Aišku, sprendžiant pagal puolimą, kurį vykdo kairioji Europos, taip pat ir panaši Lietuvos spauda, broliai L. ir J.Kačynskiai yra tarsi rakštis pokomunistinės Europos komunistinei nomenklatūrai. Ypač tai nomenklatūrai, tebesilaikančiai daugiausia prorusiškos orientacijos, nepatinka ryžtingi dabartinės Lenkijos valdžios veiksmai stabdant Rusijos skverbimąsi. Neatlaiko kritikos vis dažniau pasirodantys pasisakymai Lenkijos prezidento ir premjero atžvilgiu dėl jų esą pernelyg didelio palankumo Katalikų Bažnyčiai, kaip moralės ir tautiškumo išsaugojimo bastionui. Taip pat vertinant brolius Kačynskius kaip vos ne kraštutinius nacionalistus bei Europos Sąjungos griovėjus. Verta įsiklausyti visiems, o ypač mūsų politikos vadovams, į šiomis dienomis pasakytus Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio žodžius: „Politika negali būti vykdoma tautos interesų sąskaita. Demokratijos prigimtis – tai pažiūrų, interesų nesutapimas, kas savaime kelia konfliktą. Tačiau svarbiau už šį konfliktą turi būti meilė tėvynei. Politinė kova negali būti vykdoma tautos interesų sąskaita“. Kuris gi mūsų politikas, išskyrus prof. Vytautą Landsbergį, gali pasakyti kažką panašaus?

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija