Atnaujintas 2007 rugpjūčio 31 d.
Nr.65
(1562)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kelionė į Žolinę Latvijoje

Irena BRAIKO

Akmenės Šv. Onos parapijos
tikintieji Žolinės atlaiduose
Latvijoje, prie Agluonos bazilikos

Akmenės šv. Onos parapijos tikinčių kelionė autobusu į Žolinės atlaidus Latvijoje, Agluonos bazilikoje, prasidėjo ankstyvą rugpjūčio 14 dienos rytą. Dar niekada neteko keliauti į piligriminę kelionę taip toli, už 440 kilometrų. Ne vienas abejojo, ar verta taip toli vykti. Tačiau nugalėjo noras pagerbti Švč. Mergelę Mariją ir paprasčiausias žmogiškas smalsumas, noras pamatyti baziliką ir stebuklingąjį Agluonos Dievo Motinos paveikslą, esantį bazilikoje, pasimelsti prie jo.

Kelionė neprailgo, nes važiuodami sukalbėjome Švč. Mergelės Marijos rožinį, giedojome giesmes, žavėjomės nuostabiai žalia Lietuvos ir Latvijos gamta, skaidriomis upėmis.

Atvykę į vietą buvome nustebinti gausiai susirinkusio jaunimo. Jaunieji katalikai giedodami ir melsdamiesi rinkosi į nuostabios bazilikos šventorių, kurio teritorija – apie 7 ha. Jaunieji maldininkai pėsčiomis ėjo daug kilometrų (net 300 ir daugiau) iš įvairių Latvijos miestų ir miestelių, iš Estijos ir net iš Baltarusijos. Džiugu buvo matyti ir jausti tokį jaunimo tikėjimą. Patekome ne tik į atlaidų dieną, kuri buvo skirta jaunimui, bet ir į Šv. Meinardo – latvių tautos apaštalo, apkrikštijusio juos, šventę, kurios metu buvo aukojamos šv. Mišios. Jas koncelebravo Latvijos kardinolas Janis Pujatas su dviem vyskupais ir trisdešimčia kunigų.

Grožėjomės didinga Agluonos bazilika ir stebuklingu pagrindinį bazilikos altorių puošiančiu Agluonos Dievo Motinos paveikslu. Šitokio grožio neįmanoma nei raštu aprašyti, nei žodžiu apsakyti – reikia pamatyti pačiam.

Šiek tiek istorijos. 1700 metais dominikonai – baltieji tėvai – pastatė pirmąją medinę bažnyčią su vienuolynu. Šioje bažnyčioje vienuoliai pakabino iš Vilniaus atsivežtą Dievo Motinos paveikslą, prie kurio meldėsi patys ir kvietė tai daryti visus tikinčiuosius. Dėl stebuklingų išgijimų prasidėjo pirmosios maldininkų kelionės į Agluoną. 1780 metais buvo pastatyta mūrinė baroko stiliaus bažnyčia ir vienuolynas. 1980 metais Popiežius Agluonos bažnyčiai priskyrė titulą „Basilica minoris“ – mažoji bazilika. Tai vienintelė tokia bažnyčia visoje Latvijoje. 1993 m. rugsėjo 9 d. Agluonoje kaip maldininkas lankėsi popiežius Jonas Paulius II.

Švento Agluonos Dievo Motinos paveikslo kilmė, data ir autorius yra nežinomi, tačiau Lietuvos valdovų rezidencijoje Trakuose yra panašus šventas paveikslas, kurį Konstantinopolio valdovas 1384 metais krikšto proga padovanojo kunigaikščiui Vytautui. 1409 metais Vytautas paveikslą padėjo Trakų bažnyčioje. Pagal vieną iš versijų, dominikonai į Agluoną atvežė panašų į valdovų bažnyčioje esantį paveikslą todėl, kad 1263 metais pirmasis pakrikštytas lietuvių karalius Mindaugas žuvo pakeliui į Agluoną. Agluonos Dievo Motina dar vadinama Šiaurės Karaliene, nes yra toliausiai Europos šiaurės rytuose esantis ir žmonių ypač lankomas šventas katalikų paveikslas.

Pasimeldę ir pasidžiaugę, pilni įspūdžių ir teigiamų emocijų, išvykome namo, o pakelyje sutikome daug autobusų ir automobilių su maldininkais, vykstančiais į Agluonos atlaidus. Nors autobusas mus vežė namo ir vis tolome nuo Agluonos, bet mintimis vis dar buvome tenai. Labai norėtume dar kartą ten apsilankyti, nes dar nestovėtos eilės prie stebuklingo paveikslo ir šaltinėlio, dar nespėta dalyvauti įspūdingose vidurnakčio šv. Mišiose ir neita Kryžiaus kelyje su žvakių procesija, į kurias plūdo žmonės.

Akmenė-Agluona

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija