Atnaujintas 2007 spalio 5 d.
Nr.75
(1572)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Pristatyta monografija „Pamokslų rengimas ir retorika“

Kazimieras Dobkevičius

Prelatas Vytautas Steponas
Vaičiūnas jaudinosi kalbėdamas
apie kunigo pamokslų svarbą

Monografijos redaktorius
Jonas Žiniauskas nagrinėjo
knygos turinį ir linkėjo
prelatui ilgiausių metų
Autoriaus nuotraukos

Maironio auditorijoje susirinko
Lietuvos Bažnyčios hierarchai,
kunigai, klierikai, prelato bičiuliai

Rugsėjo 27 dienos popietę, Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete Maironio auditorijoje įvyko ilgamečio fakulteto dekano prel. doc. dr. Vytauto Stepono Vaičiūno, OFS, monografijos „Pamokslų rengimas ir retorika“ pristatymas. Į renginį atvyko Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Jonas Ivanauskas ir Juozas Preikšas, Kauno kunigų seminarijos klierikai, universiteto akademinių bendruomenių nariai, prelato bičiulių būrys.

Renginį vedė kun. Artūras Kazlauskas, smuiku griežė Ilona Klusaitė. Mokslinį monografijos aspektą aptarė doc. dr. Genutė Gedvilienė. Apie bažnytinės lietuvių kalbos speciką ir bendradarbiavimą su knygos autoriumi kalbėjo vienas iš knygos redaktorių, buvęs prelato studentas Jonas Žiniauskas. Pasak J.Žiniausko, retorikos veikalų pastaruoju metu atsirado ne vienas. Pažymėtina R.Koženiauskienės studija „Retorika“. Tai vis pasauliečių darbai. Tuo tarpu retorika – ir teologijos šaka. Todėl siejama su pasaulietine mokslo disciplina, retorika turi ir labai daug specifinių ypatybių. Tai lemia ir redagavimo specifiką. Studijų kunigų seminarijoje ir VDU metais tapo aišku, kad be specialaus teologinio pasirengimo tvarkyti teologinių tekstų nevalia.

Gausybė teologinių leidinių kartoja tas pačias konceptualaus metodologinio pobūdžio klaidas vien todėl, kad redaktoriai – pasauliečiai, neturintys teologinio pasirengimo.

Redaktoriaus J.Žiniausko nuomone, bažnytinė lietuvių kalba objektyviai egzistuoja. Lygiai kaip seminarijoje studijuojama bažnytinė lotynų kalba arba istorikų studijuojama senoji slavų kalba, vadinama Cerkvės kalba. J.Žiniauskas sakė, kad mūsų, katalikų, leidiniuose dažniausiai vadovaujamasi „nepriklausomų“ raudonai liberalių dienraščių kalbos principais. „Didelė klaida vadovautis ir bendraisiais lietuvių rašybos ir skyrybos principais, kurie sudaryti ir patvirtinti nederinus jų su Bažnyčia. Gal tai ir nebuvo būtina, tačiau šiandien, kai net teologiniuose leidiniuose žodžiai Dievas, Bažnyčia, Mišios rašomi mažąja raide, – trauktis nebėra kur“. Pasak J.Žiniausko, per 35 kunigo tarnystės metus prelato archyve susikaupė medžiagos gal šešiems-devyniems tomams, todėl meldžiame Dievą sveikatos naujiems prelato užmojams įgyvendinti.

Monografijos autorius prel. V.S.Vaičiūnas jaudindamasis kreipėsi į susirinkusiuosius, sakydamas, kad jie visi yra artimi ir brangūs. Dėkojo Dievui, arkivyskupui S.Tamkevičiui, vyskupui J.Preikšui, redaktoriams, maketuotojoms, prof. R. Dulskiui, kun. dr. A.Baniuliui, kun. dr. A.Valkauskui. Pasak prelato V.S.Vaičiūno, Dievybė kalba kunigo lūpomis. Tebūnie ši monografija indėlis į Bažnyčios aruodą, sakė prel. V.S.Vaičiūnas.

Vyskupas augziliaras J.Ivanauskas sakė, kad retorika religijoje augo iš kartos į kartą. Jis palygino ką tik išleistą knygą su spalvingu akmeniu didžiulėje Dievo žodžio skelbimo mozaikoje. Artimas prelato bičiulis dr. Alfonsas Motūzas sveikindamas monografijos pasirodymą teigė, kad ši knyga gali pretenduoti į habilituoto daktaro disertaciją. Katalikų Teologijos fakulteto dekanas dr. Benas Ulevičius dėkojo prelatui už skleidžiamą pamokslų nuoširdumą, grožį ir šilumą. Aktorė Regina Varnaitė, įtaigiai skaitydama eiles apie Aukščiausiąjį, kartu sveikino prelatą su nauja knyga. Monografija – ženklus indėlis į teologijos, retorikos plėtrą Lietuvoje.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija