Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Literatūra
Memuarai
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kas sutramdys prorusišką gaivalą aukštosiose mokyklose?

Gintaras VISOCKAS

Profesorius Vytautas Daujotis mano, kad kai kurie Rusijos aukštųjų mokyklų filialai, nelegaliai veikiantys Lietuvoje, savo studentams formuoja antivakarietiškas, antiamerikietiškas, antitautiškas nuostatas Autoriaus nuotrauka

Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto profesorius Vytautas Daujotis šią discipliną studentams dėsto jau daug metų. Tai pagrindinės jo pareigos. Tačiau prof. V.Daujotis turi dar vieną ne mažiau svarbų užsiėmimą – Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) vyriausiasis specialistas. Daugiau nei dešimt metų jis analizuoja bei vertina užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų veiklą Lietuvoje. Triūsas SKVC – apmokamas kaip ir universitete. Bet ne toks ramus. Mat prof. V.Daujotis – itin principingas ir reiklus. Jo įsitikinimu, dauguma užsienio šalių aukštųjų mokyklų filialų Lietuvoje dirba nelegaliai arba pusiau legaliai. Dažnusyk jų išduotus diplomus tik su didžiausiomis išlygomis galima laikyti aukštojo mokslo įsigijimą patvirtinančiais dokumentais. Iki tikros aukštosios mokyklos lygio jiems dar labai toli.

Prieš 19 metų...

Zigmas Tamakauskas

Prieš 19 metų – paskelbtais Dievo Motinos Marijos metais – sutvisko Lietuvoje stebuklinga Vilties žvaigždė, davusi impulsą išsivaduoti iš sovietinio okupanto primestos dvasinės vergovės, komunistinio melo pančių. Atsirado tautos Sąjūdis, vedęs Lietuvą į 1990 metų Nepriklausomybės atgimimo pavasarį. Vienas tokių regimų atgimimo ženklų – Lietuvos Trispalvės vėliavos atnaujinimas. Dar daugelis esame liudininkais to gražaus 1988 metų spalio mėnesio 7 dienos vidurdienio, kada Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, nuaidėjus trimitų garsams, oriai pradėjo kilti tiek metų okupanto trypta, bet išlikusi gyva ir skaisti Trispalvė.

Meilė iš didžiosios raidės

Spalio 4-oji – tarptautinė gyvūnijos diena

Margarita Ševeliova

Švelniai glaudžiasi vienas prie kito mano gyvūnai, o aš stebiu juos ir svarstau apie Dievą. Jo žodžiai „Aš esu Meilė“ atrodo netikri. Ar galima tuo tikėti, jei visas mūsų gyvenimas liudija apie visišką priešingybę. Vaikas, mylintis visa, kas gyva, susiduria su pasaulio žiaurumu labai anksti, matydamas bendraamžių kankinamą kačiuką ar paukštelį. Jis nori apginti gyvūnėlį, bet patiria „draugų“ patyčias ar net smurtą ir lieka vienas su savo skausmu ir bejėgiškumu. Toks vaikas daugiau netars švelnių žodžių ir neskirs sielos šilumos to laukiantiems. Jis daugiau nieko nenorės mylėti – pasaulyje, kuriame vyrauja jėga, nelieka vietos vaiko meilei. Meilė – silpnųjų prerogatyva, stiprieji lipa per galvas ir lavonus, palikdami po savęs išnaudotus žmones ir gyvūnus.