Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Literatūra
Memuarai
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kad išnyktų dvasinė naktis

Apie kun. Kazimiero Ambraso knygą „Amerikos Lietuvoje“

Genovaitė KUCKAILIENĖ

Kun. Kazimiero Ambraso knygos „Amerikos Lietuvoje“ viršelis

Kunigo doc. dr. Kazimiero Ambraso, SJ, knyga „Amerikos Lietuvoje“ sudomina tiek pavadinimu, tiek apipavidalinimu, tiek apimtimi. Juodo viršelio fone išryškėja šviesus kryžiaus siluetas, kylantis iš tamsos į dangų, į Aukščiausiąjį. Antrajame viršelyje – Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios centrinio altoriaus nuotraukoje (fotografas Vladas Baliūnas) tarsi žvelgiama iš apačios aukštyn su kylančiu Nukryžiuotuoju į Dieviškąją Šviesą debesyse, kur spindi raidės: IHS.

Pavadinimas, matyt, perfrazuoja tautiečių veržimąsi į užjūrius dėl duonos kąsnio, kad grįžę įsitvirtintų tėvynėje ir padėtų savo vaikams siekti mokslo aukštumų. O knygos turinys parodo kitą kelią: melsdamasis ir prašydamas Dievo palaimos, tikėjimo, meilės, vilties, darbštus gentainis amerikas suranda ir Lietuvoje. Juo labiau kad turi taurų pavyzdį – besikuriančias vienuolijas pasiaukojusių svetimtaučių, kurie kartu su mūsų tautiečiais, Dievo laiminami, kasdiene malda nugali sunkumus, kuria šalies ateitį.

Šioje knygoje, primenančioje eseistinį dienoraštį, skirtame Lietuvos jėzuitų provincijos 400-ųjų metinių sukakčiai, surašyta 360 puslapių. Stebina ir neįtikėtinas autoriaus darbštumas: knyga sudaryta per metus (2004 m.) – vos ne kasdien keliauta paskubomis iš parapijos į parapiją, atliktos kunigo pareigos, lankyti ligoniai, bičiuliai, giminės, dar rengtos laidos „Marijos radijui“, vadovauta dvasiniams susitelkimams, maldininkų grupėms, keliaujančioms per Lietuvą ar iš Lietuvos iki Šventosios Žemės, rūpintasi, kad Dievo tarnaitė Barbora Žagarietė būtų kuo greičiau paskelbta palaimintąja.

Knygoje nemažai kokybiškų spalvotų nuotraukų, liudijančių, kad autorius išties moka pasirinkti savo ir savų bičiulių darbus, sugeba atskleisti ne tik šventines akimirkas, bet ir pastebi žiedelį, šypseną, žiemos išdaigas, saulėlydžio žarų spalvas, parenka taiklų pavadinimą, prasmingą tašką ar šešėlį. Apie kunigo Kazimiero poetišką siela kalba ir savi poezijos posmeliai, giesmių ištraukos ir mėgstamų poetų citatėlės, paįvairinančios sakinį, kaip ir dainos eilutės: juk jaunystėje aštuoneri metai išdainuoti Vilniaus akademiniame universiteto studentų chore, kuriam vadovavo šviesaus atminimo kompozitorius ir dirigentas Pranas Sližys.

Puikaus pasakotojo talentą rodo ir kun. Juozo Tumo-Vaižganto, Mariaus Katiliškio plunksnos verti panoraminiai vaizdeliai, šypsniu sušildyti paveikslėliai apie gyvūnėlius, taiklios jų charakteristikos. Neįmantrūs sakiniai, liaudies išmintimi prisodrinta kalba skaitytoją smalsiai veda už rankos iki paskutinio puslapio apie Švč. Mergelę Mariją, ar menotyrininko akimi jis gvildentų architektūrinių detalių grožį, ar primintų skaudžias tautos dienas, užmirštas ar vis dar knietinčias atmintyje akimirkas.

Tačiau svarbiausia, autoriui rūpi tikinčiųjų vargai, krikščioniškos vertybės, malda, kelias į Dievą, mūsų tautiečių ir visos tėvynės likimas. Jis sielojasi dėl žmogaus ydų, nuodėmių, sykiais pasipiktindamas, sykiais pabardamas ir vis prašydamas Viešpaties atleidimo. Autorius labai džiaugiasi stiprios dvasios tikinčiaisiais, jų pamaldumu, gerumu, darbštumu. Ir vis ragina nepamiršti atgailos, neapleisti Bažnyčios, trokšta, „kad kuo greičiau išnyktų dvasinė mūsų širdžių, mūsų tautos ir viso pasaulio naktis, kad kuo greičiau imtų karaliauti Švč. Jėzaus ir Marijos Širdys“.

© 2007 „XXI amžius“