Atnaujintas 2007 spalio 19 d.
Nr.79
(1576)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Egzaminas? Geriau
vėliau negu niekad!

Varšuva: padėtis
vis kaista

Jubiliejus

Kunigo rūpestis
ir žmonių
nusivylimas

Laikas praregėti

Piligrimystės keliai

Kodėl tylime?

Nėra nereikšmingų
žmonių ir darbų

Iškilus bažnytinės tarnystės pavyzdys

Mindaugas BUIKA

Vietnamietis kardinolas Fransua
Ksavjeras Ngujen
Van Thuanas (1928–2002)

Popiežius prisimena „herojišką ganytoją“

Visas katalikiškas pasaulis džiugiai sutiko žinią, kad pradedama kanonizacijos byla žymiam Bažnyčios hierarchui, buvusiam Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkui vietnamiečiui kardinolui Fransua Ksavjerui Ngujen Van Thuanui (1928–2002). Apie tai buvo pranešta Vatikane rugsėjo 17 dieną, iškilmingai minint velionio kardinolo, patyrusio komunistinę nelaisvę, penktąsias mirties metines. Šis minėjimas buvo reikšmingas bažnytinis įvykis, kadangi ta proga Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos narius audiencijoje priėmė pats popiežius Benediktas XVI, gerai pažinojęs kardinolą F.Van Thuaną iš bendro darbo Romos kurijoje, ir pasidalijo savo prisiminimais bei vertinimais.


Saugumo iliuzija

Europarlamentaras profesorius
Vytautas Landsbergis įsitikinęs,
jog Lietuvos valstybė prapuls,
jei sunyks, nusilps dešiniosios jėgos
Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Su Europos Parlamento nariu, vienu žymiausių Lietuvos politikų, Lietuvos Atkuriamojo Seimo pirmininku, pirmuoju valstybės vadovu, profesoriumi Vytautu LANDSBERGIU, mininčiu 75 metų jubiliejinę sukaktį, kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

 

Šiandien vis dažniau ir vis garsiau pasigirsta nuomonių, esą žmonės ne dėl tokios Lietuvos stovėjo Baltijos kelyje, saugojo parlamentą gūdžią Sausio 13-ąją, rėmė Sąjūdžio idėją skelbti Kovo 11-osios Aktą. Vienas politikos apžvalgininkas net prasitarė, jog tapome politine, kultūrine, ekonomine Rusijos provincija, integruota į NATO ir Europos Sąjungą. Kodėl taip atsitiko? Kokios klaidos padarytos per paskutiniuosius keliolika metų?


„Šaukiu aš, jūsų protėvių dvasia“

Laima MACYTĖ

Prie paminklo „Prisikėlimo“
apygardos partizanams“ šoka
Šeduvos gimnazijos tautinių
šokių kolektyvas. Kairėje –
klebonas kun. Tomas Kedušis

Spalio 14 dieną Šeduvos miesto bendruomenė ir svečiai rinkosi į didelę ir gražią šventę – prisiminti ir pagerbti tautos istoriją, pasidalyti tarpusavio bendravimo džiaugsmu. Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje šv. Mišias už Lietuvos laisvės kovotojus aukojo parapijos klebonas kun. Tomas Kedušis. Jose dalyvavo partizanai, partizanų ryšininkai ir artimieji, tremtiniai, šventės svečiai ir šeduviečiai.


Kauno meras susitiko su Vilkaviškio vyskupu

Danutė MARCINKEVIČIENĖ

Dvasininkų vizitas pas
Kauno valdžios atstovus

Spalio 16 dieną Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas priėmė Vilkaviškio vyskupą Rimantą Norvilą, jo generalvikarą mons. dr. Arūną Poniškaitį ir Aukštosios Panemunės bei Aleksoto klebonus kan. Deimantą Brogį ir kun. Kęstutį Bekasovą. Pasitikdamas Bažnyčios atstovus meras pasidžiaugė, kad jie atvyko, nes „reikia aptarti daug klausimų – Kaunas vienas, o vyskupijos dvi“.

Pasitarime dalyvavo mero pavaduotojas Kazimieras Kuzminskas, Tarybos narė Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Nijolė Rudgalvienė ir Panemunės bendruomenės pirmininkas, Tarybos narys Gediminas Žukauskas.


Dvasingumo estafetė – patikimose rankose

Penkerius metus dirbantis
Priekulės Šv. Antano
Paduviečio bažnyčios klebonas
kun. Antanas Šimkus
ir devyniolika metų čia dirbęs,
šiuo metu Palangos altaristas
kun. Liudas Serapinas

PRIEKULĖ. Įspūdingoje, rudeniškais jurginų žiedais papuoštoje Priekulės Šv.Antano Paduviečio katalikų parapijoje spalio 7 dieną vykusiuose Šv. Pranciškaus atlaiduose buvo paminėtos ir kitos labai svarbios sukaktys: 70 metų, kai pastatyta katalikų bažnyčia, ir šios bažnyčios parapijos dabartinio sielovadininko, klebono kun. Antano Šimkaus kunigystės dvidešimtmetis ir jo darbo šioje parapijoje penkmetis. Mažiems ir dideliems priekuliškiams buvo dalijamas skoningai išleistas plakatėlis „Mūsų Priekulės šventovei – 70“, kuriame puikuojasi ne tik bažnyčios nuotraukos, bet ir spausdinamas pagrindinių Priekulės katalikų parapijos metinių švenčių tvarkaraštis.


Paveikslo vainikavimo metinių minėjimas

Žemaičių Kalvarijos Dievo Motinos,
Krikščioniškų Šeimų Karalienės,
vainikavimo metinėms
skirta memorialinė lenta
Broniaus KLEINAUSKO nuotrauka

Žemaičių Kalvarija. Spalio 7 dieną buvo minimos prieš metus didingoje Bazilikoje stebuklingojo Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo popiežiškosiomis karūnomis vainikavimo pirmosios metinės. Karūnas pašventino ir Krikščioniškųjų šeimų karalienės titulą paveikslui suteikė popiežius Benediktas XVI.

Minėjimas prasidėjo spalio 6 dieną, šeštadienio vakarą, 19 val. šv. Mišiomis Bazilikoje. Po šv. Mišių vyko naktinė Švč. Sakramento adoracija, kurią organizuoti buvo pakviesti Telšių vyskupijos Švč. M. Marijos legiono nariai. Visą naktį Bazilikoje meldėsi nemažas būrys tikinčiųjų, Žemaičių Kalvarijos, Palangos, Gargždų, Klaipėdos, Plungės, Telšių, Mažeikių ir kitų Telšių vyskupijos parapijų Švč. M. Marijos legiono legionieriai, Telšių ateitininkai. Adoracijos metu iki pat ryto buvo kalbamas rožinis, giedamos eucharistinės giesmės, daug laiko skirta tyliai asmeninei adoracijos maldai.


Atlaidai, minėjimai, koncertai, varžybos…

Rietavo parapijos choras
su Rietavo meno mokyklos
orkestrantais, jų vadovais ir kunigais

RIETAVAS. Šiame prie Žemaičių plento prigludusiame mieste rugsėjo 29–30 dienomis įvyko iškilmės, skirtos Šv. arkangelui Mykolui. Atjaunėjęs ir išgražėjęs miestelis tomis dienomis šurmuliavo nuo gausybės rietaviškių ir garbių svečių.

29-osios popietę į kunigaikščio Oginskio pastatytą Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią, kuri po itin sudėtingo išorės remonto bei restauravimo švyti tarsi balta gulbė, suplaukė minios žmonių paminėti pirmųjų taupomųjų kasų Lietuvoje įsteigimo Rietave 165 metų jubiliejaus ir paklausyti antrojo tarptautinio Oginskių festivalio muzikinės programos. Didžiulėje, gerą akustiką turinčioje Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje koncertavo Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis), solistai Joana Gedmintaitė (sopranas), Rita Preikšaitė (mecosopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Juozas Malikonis (bosas). Programoje skambėjo Volfgango Amadėjaus Mocarto „Requiem“.


Rekonstruotoje bažnyčioje – vyskupo viešnagė ir atlaidai

Kaimelio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

KAIMELIS. Rugsėjo 29-ąją, šeštadienio pavakarę, po restauravimo išgražėjusioje Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo didelė šventė – čia lankėsi, šv. Mišias aukojo ir Sutvirtinimo sakramentą teikė Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Bažnyčioje taip pat lankėsi Šakių dekanas Kudirkos Naumiesčio klebonas kan. Donatas Jasulaitis ir kaimyninės Gelgaudiškio parapijos klebonas kun. Alfredas Nėnius. Šios parapijos klebonas kun. Zenonas Stepanauskas pirmiausiai vyskupui papasakojo, jog Sutvirtinimo sakramentui yra parengęs 26 jaunuolius. Užsiėmimai vykę kelis mėnesius, o intensyviausiai dirbta rugsėjį.


Angelas sargas – policijos atrama

Klebonas kun. Valentinas Virvičius
priima policininkų atnašas

Varėna. Nuaidėjo trankioji grybų šventė su visomis linksmybėmis, rungtynėmis, grybavimo čempionatu, koncertais, dalyvių, svečių gausumu ir šeimininkų vaišingumu. Vaikštai po parką, klausaisi pušų ošimo ir tarsi girdi senosios Romos imperijos aidą: imperatoriaus skardų balsą, skelbiantį šventės atidarymą, sunkiųjų karo vežimų klegesį riedant kietu Romos grindiniu, žvangančius gladiatorių kalavijus ir šniokščiančią, šaukiančią minią, ištroškusią duonos ir žaidimų, duonos ir žaidimų, duonos ir žaidimų... O Viešpats Dievas lieka neaplankytas, neadoruotas grįžtančių su pirkiniais iš mugės, vos vienas kitas užeina trumpa malda Jį pagarbinti ir Jam padėkoti.


Prisirpusios Putino uogos Lietuvoje

Petras KATINAS

Vienas garsus žurnalistas dar visai neseniai kalbėjo ir rašė, kad 70 proc. Lietuvos teisėjų (nežiūrint jų amžiaus) yra nepagydomai užkrėsti okupacinių laikų komunistinėmis bacilomis. Vadinasi, ne tik tie, kurie dirbo sovietinių laikų teisinėje sistemoje, bet ir jų jaunesnieji kolegos rengiami taip pat. Ir nebūtinai tose nelegaliai veikiančiose Rusijos aukštosiose mokyklose, bet ir namie.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija