Atnaujintas 2007 lapkričio 14 d.
Nr.84
(1581)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Krikščionys demokratai renkasi permainų kelią

Giedrius Grabauskas -Karoblis

Spalio 21 dieną Kaune vyko Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdis. Jame dalyvavo LKD atstovai iš įvairių Lietuvos regionų. Posėdžio pradžioje kalbėjęs Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Valentinas Stundys apžvelgė padėtį Lietuvoje ir partijos perspektyvas. Jis pažymėjo, kad visuomenė nusivylusi valdančiosiomis partijomis, kurių pagrindiniai veiklos įrankiai yra kerštas ir intrigos.

Sparčiai didėjanti infliacija kelia grėsmę didžiajai daliai Lietuvos gyventojų. Šioje situacijoje svarbu suformuoti krikščionių demokratų veiklos nuostatas. Partija gali prisidėti formuojant naują politinę jėgą – jungtis su Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriais) ir sudaryti stiprią dešiniosios orientacijos partiją. Be to, tai garantuotų krikščionių demokratų idėjinį tęstinumą, suteiktų galimybę partijos nariams aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime.

Vienas iš LKD lyderių, buvęs krašto apsaugos ministras Č.Stankevičius pasisakė už susijungimą su konservatoriais. Abiejų partijų pagrindu įkūrus naują partiją būtų lengviau įgyvendinti bendrus tikslus – siekti demokratinės santvarkos atkūrimo, puoselėti krikščioniškas vertybes. Jis pabrėžė, kad tai ne LKD partijos prisijungimas prie Tėvynės sąjungos, o lygiavertis dviejų partijų susijungimas.

Po pranešėjų pasisakymų vyko diskusijos. Daugelis pasisakiusiųjų pritarė susijungimui. Anot Zarasų skyriaus pirmininkės Olgos Raugienės, tai būtų žingsnis į priekį – abi partijos turi bendrus tikslus, tad susijungę galėtų dar aktyviau veikti.

Jungimosi idėjai pritarė ir Panevėžio skyriaus pirmininkas, miesto vicemeras Petras Luomanas. Jis savo kalboje pažymėjo, kad susijungus būtų lengviau ginti demokratines vertybes. Prorusiškos partijos veikia aktyviai, rengiasi rinkimams. Kaip atsvarą joms būtina formuoti stiprią dešiniąją politinę jėgą. Be to, P.Luomanas išreiškė abejones dėl įvairių socialinių tyrimų bei reitingų objektyvumo. Anot jo, šių tyrimų rezultatus dažnai lemia interesų grupės.

LKD pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas pažymėjo, kad tiek krikščionių demokratų, tiek konservatorių vertybės panašios. Reikia kartu eiti į rinkimus. Laikas šioms politinėms jėgoms vienytis.

Susijungimo idėjai pritarė ir Jonas Šimėnas. Anot jo, reikalingi aptarimai partijos skyriuose, reikia išklausyti įvairius pasiūlymus.

LKD partijos narys, Prezidento konsultantas M.Lingė pasisakė prieš jungimąsi. Anot jo, tai netinkamas žingsnis. Skubėti nereikėtų, palaukus būtų tinkamesnis metas apsispręsti.

Jungimosi idėjai nepritarė ir G.Eidukevičius. Jis abejojo, ar tikrai susijungimas yra žingsnis į priekį. Gal reikėtų ieškoti ir kitų alternatyvų.

Vienas iš LKD lyderių, Kauno vicemeras K.Kuzminskas apgailestavo, kad krikščionims demokratams skiriama mažai dėmesio žiniasklaidoje, vyksta informacinė partijos blokada. Labai nevienoda padėtis partijos skyriuose – kai kuriose savivaldybėse LKD įtaka ryški, o kai kur ji minimali, yra pasyvi tų skyrių veikla. Jungimasis su Tėvynės sąjunga būtų žingsnis į priekį.

Po diskusijų taryba nutarė pavesti valdybai toliau tęsti derybas su konservatoriais, o po kurio laiko sušaukti partijos konferenciją, kuri ir nuspręstų visus esminius partijos ateities klausimus. LKD tarybos nariai išreiškė susirūpinimą, kad Lietuvos teisinėje sistemoje yra daug spragų ir neaiškumų, dėl to tarpsta korupcija ir daugėja valdininkų, besirūpinančių išskirtinai savo materialine gerove. Žmonių problemos jiems visada lieka antrame plane. Akivaizdus pavyzdys – „Alytaus tekstilės“ istorija, kai buvę darbuotojai negali atgauti neišmokėtų atlyginimų, nors Vyriausybė dar rugpjūčio mėnesį dosniai žarstė pažadus tuo pasirūpinti.

Posėdžio pabaigoje buvo pritarta rezoliucijai, kuria atkreipiamas Vyriausybės dėmesys į pernelyg didelę infliaciją, keliančią grėsmę Lietuvos ekonomikai, į gana prastą padėtį švietimo bei sveikatos apsaugos sistemose, taip pat buvo pasmerktas planas įvesti privalomus mokesčius už studijas. Už visa tai atsakingi valdantieji socialdemokratai, Valstiečių partija, Liberalų ir Centro sąjunga. Tad permainų gali atnešti artėjantys rinkimai, po kurių ir bus sprendžiama – ar ir toliau valdys šios jėgos, ar vis dėlto sulauksime naujų, teigiamų pokyčių.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija