Atnaujintas 2007 lapkričio 14 d.
Nr.84
(1581)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Ovacijos

Krikščionys
demokratai renkasi
permainų kelią

Aukso amžius
ar infliacija?

Dėl sąmoningo
liustracijos vilkinimo

Dvipartinė
ar daugiapartinė?

Kaimui trūksta
darbo rankų

Žvilgsnis į Nijolės
Gaškaitės knygą

Trys jūros sesės
Panevėžyje

„Textile 07“

Išaiškinti
„Kapelmaušio“
geriausieji

Audrius Puipa –
gyvenimo ir meno
virtuozas

Ar tikrai Benediktas
Labėnas-Kariūnas
dalyvavo Sedos
kautynėse?

Gyvenimo vingiuose
Juozas Keliuotis
apie Faustą Kiršą

Susirūpinimas dėl krikščionių teisių Arabijos regione

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
ir Saudo Arabijos karalius
Abdala bin Abdulazizas Al Saudas

Žymiausio musulmonų monarcho vizitas

Didelio tarptautinio dėmesio, svarstant religijos laisvės, tarpreliginio dialogo ir taikos siekimo Artimuosiuose Rytuose klausimus, susilaukė istoriniu pavadintas pirmasis oficialus Saudo Arabijos karaliaus Abdalos bin Abdulazizo Al Saudo vizitas Vatikane. Jis kartais prilyginamas Vatikano II Susirinkimo deklaracijoje „Nostra Aetate“ pareikštam pripažinimui, kad „Bažnyčia su pagarba žiūri į musulmonus“ ir kviečia „nuoširdžiai siekti tarpusavio supratimo“. Ta proga prisimenami kiti istoriniai įvykiai, ženklinę krikščionių ir musulmonų dialogo stiprinimą: popiežiaus Jono Pauliaus II pirmasis susitikimas su musulmoniškos šalies vadovu Maroko karaliumi Hasanu II per jo vizitą Vakarų Afrikos valstybėje 1985 metais.


Prisimintas iškiliausias Dzūkijos rašytojas

Rūta Averkienė

Minėjimo dalyviai prie Subartonių
kapinaitėse besiilsinčio rašytojo
Vinco Mickevičiaus-Krėvės
ir jo artimųjų kapo
Autorės nuotrauka

Kasmet rudenį Subartonyse prisimenamas ir pagerbiamas mažame Dzūkijos kaimelyje gimęs didelio talento žmogus – rašytojas, žurnalistas, pedagogas Vincas Krėvė. Neseniai Subartonyse paminėtos rašytojo Vinco Mickevičiaus-Krėvės 125-osios gimimo metinės. Jo garbei gimtojoje sodyboje, pasipuošusioje nauju stogu ir pabirusių klevų lapų auksu, skambėjo smuiko rauda ir liaudiškos giesmės. Čia ir kaimo kapinaitėse, kuriose amžino poilsio atgulusio rašytojo ir jo artimųjų kapai, papuošti gėlėmis ir žvakėmis, žymūs aktoriai skaitė rašytojo kūrybą, buvo prisiminti svarbiausi ir mažiau žinomi jo gyvenimo ir kūrybos momentai.


Protėvių žemės šauksmas

Kazimieras Dobkevičius

Rašytoja Janina Semaškaitė (stovi)
su redaktoriumi Juliumi
Norkevičiumi bei knygos
heroje Domicėle Kaminskiene
džiaugiasi palankiu knygos įvertinimu

Žurnalistė, rašytoja Janina Semaškaitė gerai žino partizaninių kovų, tremties istoriją, ypač didelį pasisekimą turėjo J.Semaškaitės parašyta dokumentinė, istoriniais faktais paremta knyga „Priesaika“ apie legendinį Žemaičių legiono vadą Joną Semašką bei jo kovos bendražygius. Rašytoja parašė daug straipsnių apie rezistentus ir rezistenciją, nemažą jų pluoštą spausdinome „XXI amžiuje“. Naujoji knyga, išspausdinta tęstinio žurnalo „Laisvės kovų archyvas“ (beje, neseniai atgaivinto po beveik dviejų metų pertraukos) 38-ame numeryje, vadinasi „Protėvių žemės šauksmas“. Leidinį sudaro dvi dalys „Mūsų juodosios dienos“ ir „Dienos su šventais paveikslais“. Knygoje pasakojama apie Lietuvos laisvės kovotojų mažamečius vaikus, ištremtus į Sibiro tolius, net už Speigračio, apie tai, ką jiems teko išgyventi – šaltį, alkį, tremtį, gimtojo krašto ilgesį.


Istorijos mokytojo poezija

Bronius VERTELKA

Rašytoja Janina Semaškaitė (stovi)
su redaktoriumi Juliumi
Norkevičiumi bei knygos
heroje Domicėle Kaminskiene
džiaugiasi palankiu knygos įvertinimu

Antanas Vaičikonis ne tik dėsto istoriją Panevėžio Kazimiero Paltaroko vidurinėje mokykloje, bet ir rašo eiles. Miesto kraštotyros muziejaus filiale Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje lapkričio 7-ąją jis pristatė savo trečią poezijos knygą „Širdgėlos šermukšnis“, skirtą partizanų būrio vado Antano Vaičikonio–Šermukšnio atminimui.


Ilgės Stelmužėje

Jonas PETRONIS

Šių prasmingų švenčių
iniciatorė ir rengėja,
Zarasų kultūros rūmų
etnografė Rima Vitaitė

Zarasų kultūros rūmuose folkloro ansambliai puoselėja tautos tradicijas, rengdami gražias šventes.

Lapkričio pradžioje minimos Ilgės. Tai senovinė Zarasų krašto šventė. Vieni etnologijos specialistai tyrinėtojai mano, kad su Ilgėmis siejama Visų Šventųjų diena, Vėlinės ir lapkričio 3-oji – mokesčių ir duoklių diena. Kituose etnologijos šaltiniuose teigiama, kad jos prasideda nuėmus nuo laukų visą derlių. Senovėje šis laikas buvo skiriamas Perkūnui ir Vaizgantui šlovinti, kad žemė būtų vaisinga, kad dievų malonė lydėtų šeimą. Senovėje laukuose arba miško aikštelėse šeimos kūrendavo ugniakurus, gausiai vaišindavosi, dalį maisto nuberdami ant žemės, nupildami alaus, kad ir vėlės galėtų ateiti ir vaišintis kartu. Panašių senovinių tikėjimo apraiškų išliko ir šiandien, tik šios tradicijos įgavo krikščionišką išraišką. Zarasų krašte manoma, kad Ilgės – tai laikas nuo spalio pabaigos iki lapkričio pabaigos.


Lietuvių konferencijos 90-metis

Kazimieras Dobkevičius

Vytauto Didžiojo karo muziejaus
mokslinė bendradarbė, istorikė
Audronė Veilentienė pasakoja
apie diplomatą Petrą Klimą

Kauno miesto muziejuje buvo paminėtos 1917 m. rugsėjo 18-22 dienomis Vilniuje įvykusios Lietuvių konferencijos 90-osios metinės ir prisimintas vienas aktyviausių jos organizatorių, Vasario 16-osios Akto signataras, istorikas, žurnalistas, talentingas diplomatas Petras Klimas (1891-1969).

Pranešimą apie 1917 metų Lietuvių konferenciją perskaitė jaunas istorikas Darius Juodis. Pasak prelegento, kaizerinės okupacinės valdžios leidimas sušaukti konferenciją, kurioje buvo aiškiai pasisakoma už Lietuvos valstybės atkūrimą ir išvengta konkrečių pažadų jungtis prie Vokietijos, rodė, kad lietuvių tautinis judėjimas įgijo svarų vaidmenį ir autoritetą. Konferencijos išrinkta Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Tarp dvidešimties signatarų buvo ir Petro Klimo pavardė ir parašas.


Arūno Žebriūno 7-tojo dešimtmečio šedevrai

Viltė Migonytė

Kadras iš filmo „Gražuolė“
(vaidina Inga Mickytė)

75-tąjį gimtadienį šįmet atšventusio žymaus lietuvių režisieriaus Arūno Žebriūnio legenda bus prisiminta Kaune. Lapkričio 24 dieną, 16 valandą Vytauto Didžiojo universiteto klube „Sesija“ bus rodomi du klasika tapę filmai: „Gražuolė“ (1969 m.) ir „Riešutų duona“ (1977 m.). Žiūrovai turės galimybę nemokamai pasimėgauti kelių valandų kino seansu.

Gabusis menininkas išgarsėjo dar 6-tame dešimtmetyje, pradėjęs dirbti su pirmaisiais vaidybiniais lietuvių filmais. Dailės instituto auklėtinis visus stebino savo narsiais plastiniais sprendimais. Ryžtas eksperimentuoti scenografijos srityje paklojo pamatus tolesnei A. Žebriūno veiklai.


Koplytstulpis knygnešiui

Bronius VERTELKA

Šių žmonių dėka pastatytas koplytstulpis

Po šiaudine pastoge stovintis ir rankoje knygą laikantis vyriškis- taip ąžuole knygnešį Adomą Laduką įamžino jo tolimas giminaitis Vidas Niedvaras. Koplytstulpį Ramygalos miesto kapinėse šventino Ramygalos klebonas kan. Edmundas Rinkevičius Visų Šventųjų dienos išvakarėse. Anksčiau jis šventino paminklą Jurgiui Bieliniui (Suoste) ir Juozui Otonui Širvydui (Jūžintuose). Ramygalos klebonas teigė, jog ir šiandien reikalingi tokie knygnešiai katalikiškai literatūrai platinti. Pašventinus koplytstulpį, susirinkusieji giedojo giesmę ,,Marija, Marija“.


Žmogus tarp žmonių

Marija MACIJAUSKIENĖ

Dailininkas Boleslovas Klova

Žymiausiam Lietuvos monumentaliosios tapybos ir mozaikos meistrui, dailininkui Boleslovui Klovai, kompozitoriaus Vytauto Klovos jaunesniajam broliui, lapkričio 18-ąją būtų sukakę aštuoniasdešimt, bet jis ir šešiasdešimties nesulaukė. Simboliška, kad jis pasitraukė ankstyvą gegužės 26-osios rytą, kai sodai skendo žieduose. Abu Klovos, Vytautas ir Boleslovas, gimė Viekšniuose, provizorių šeimoje. Miestelis nedidelis, inteligentų mažai, tai pavakaroti ar švęsti švenčių susirinkdavo erdvioje Emilijos ir Julijono Klovų svetainėje. Sienas puošė mamos tapyti paveikslai, skambėjo fortepijoninė muzika.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija