Atnaujintas 2007 lapkričio 30 d.
Nr.89
(1586)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

„Aš noriu padėti žmonėms“

Alvyra GRĖBLIŪNIENĖ

Lazdijų klebonas kun. Gintaras Urbštas

Rugpjūčio 15 dieną suėjo 10 metų, kai Lazdijų Šv. Onos parapijos klebonas, Lazdijų vicedekanas teol. mgr. kun. Gintaras Urbštas gavo kunigo šventimus. Kai kitais reikalais teko susitikti su žmonėmis iš tų parapijų, kur kun. Gintaras darbavosi vikaru, iš jų išgirdau daug šiltų atsiliepimų apie jo asmenybę. Per porą metų, kol kunigas darbavosi Lazdijų parapijoje, parapijiečiai išgirdo nemažai jo padrąsinančių žodžių, naują ir išsamų Šventojo Rašto aiškinimą, ypač per homilijas, patyrė jo gilų dvasingumą, tvirtą nusistatymą vykdant Bažnyčios įstatymus. Kadangi tikėjimo tiesos yra nekintamos ir jų negalima pajungti dabartinių laikų žmonių norams, klebono geranoriškos pastangos tai liudyti kartais lieka ir nesuprastos. Kaip sakė pats klebonas, žmonių norus reikia nuolankiai priimti.

Per parapijos Šv. Kryžiaus Išaukštinimo atlaidus bendruomenė surengė kun. G.Urbštui mažytę šventę. Jos metu žmonės dėkojo klebonui už nuoširdų pastoracinį darbą, už santūrų dvasingą žodį, supratimą ir dėmesį.

Kun. G.Urbšto pirmasis Bažnyčios tiesų mokytojas, gimtosios Ilguvos parapijos tuometinis klebonas, šiuo metu Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažosios bazilikos vikaras kun. Jonas Malinauskas sakė: „Dievas savo tautos nepalieka vienos. Jis pasirūpina, kad būtų pranašų. Aš buvau telefono ragelis, per kurį Dievas tvarkė viską, ir mano padėjėjas Gintaras tapo kunigu. Ar lijo lietūs, ar spaudė šaltukas, šis vaikas visada atvykdavo laiku ir uoliai patarnaudavo per šv. Mišias“.

G.Urbštas gimė 1973 m. rugpjūčio 15 d. Gegužių kaime, Šakių rajone. Jis – jauniausias vaikas šeimoje. Turi dar du brolius. Jau nuo pat pirmos klasės pradėjo bendrauti su klebonu, patarnavo per šv. Mišias. Jam patiko tai, kas vyksta Bažnyčioje. Tam pritarė ir mama, kuri manė, kad jei sūnus bus arti bažnyčios, šitai jam padės tolimesniame gyvenime. Vaikas iš kun. J.Malinausko girdėjo, kad būti kunigu – tai „kilniausias poelgis ant svieto, tai kilniau ir už karalių“. Ir jau paauglys Gintaras išgirdo Kristaus balsą: „Sek paskui mane“. Jį girdi iki šiol.

Matydamas žmonių gyvenimo sunkumus, jų netobulumą, vis klausė savęs, ką pats galėtų padaryti. Tada išryškėjo jo noras padėti žmonėms. Tam įgyvendinti G.Urbštas pasirinko kilnų kunigo kelią, įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją ir ją baigė, o buvo pats jauniausias iš viso kurso. 1996 m. birželio 2 d. įšventintas į diakonus. Netrukus, padedamas vieno diakono iš Kauno, kuris dirbo Vechtos mieste, Miunsterio vyskupijoje, jis trims savaitėms išvyko į šį Vokietijos miestą. Ten būnant atėjo mintis atlikti diakono praktiką, kol sukaks 24 metai.

Vilkaviškio vyskupui Juozui Žemaičiui susitarus su Miunsterio vyskupijos Oldenburgo apskrities Vechtos vyskupu Maksu Georgu von Tvikeliu, diakonas Gintaras pusę metų darbavosi Altenoitės parapijoje. Ten buvo gražių iniciatyvų, nors parapijos gyvenime jis pasigedo maldos grupės patirties, dvasinio gyvenimo gelmės. Savo įspūdžiais jis pasidalijo su vysk. J.Žemaičiu.

Pasibaigus diakono praktikai Vokietijoje, vyskupas jaunuoliui per jo 24-ąjį gimtadienį 1997 m. rugpjūčio 15 d., dispensavęs nuo amžiaus kliūties (kunigu šventinama sulaukus 25 metų), suteikė kunigo šventimus. Šventimuose ir primicijose dalyvavo svečių iš Vokietijos. O spalio mėnesį Altenoitės parapija kunigą pakvietė pas juos švęsti primicijų. Jos vyko labai iškilmingai, ten jam padovanojo šv. Mišių taurę, su kuria ir šiandien klebonas aukoja šv. Mišias.

Su vokiečiais užsimezgusi draugystė tęsiasi iki dabar. Kartą per metus Altenoitės parapijiečiai atveža humanitarinės pagalbos krovinį į Lietuvą. Klebonas kasmet per savo atostogas vyksta į šią šiaurės vakarų Vokietijos parapiją išleisti atostogų kleboną kun. Leo Simoną.

Pirma vieta, kur kun. Gintaras trejus metus darbavosi vikaru, buvo Marijampolės Šv. Vincento parapija. Ten jis pasinėrė į dvasinį darbą: buvo jaunimo ir suaugusiųjų maldos grupės, programa „Atgaivink“, dėstė tikybą mokyklose, atliko kapeliono pareigas Avikilų „Vaiko tėviškės“ namuose. Aktyviai įsijungė į Eucharistinio išgydymo pamaldas. Važinėdavo į kun. Antano Matusevičiaus vadovaujamą Miroslavo parapiją, taip pat į Panevėžį, Kazlų Rūdą. Marijampolėje kunigas subūrė ir vyrų maldos grupę, kuri vėliau išaugo į šeimų grupę „Sinagoga“ ir gyvuoja iki šiol. Ten jis įgijo pirmus Marijos legiono nario įgūdžius, buvo klebono paskirtas prezidiumo dvasios vadu. Iš Marijampolės įsimintinos ir dvasinio atsinaujinimo popietės, į kurias kviesdavo viso miesto žmones. Vėliau keletą tokių popiečių organizavo ir dirbdamas Vilkaviškio parapijoje.

2000 metų birželį kun. G.Urbštas paskirtas vikaru į Vilkaviškio Švč. M. Marijos apsilankymo parapiją. Čia irgi vykdė parapijos atsinaujinimo programą ,,Atgaivink“. Kaip šios programos vaisius subrendo sumanymas, kad šv. Mišių skaitinius skaitytų pasauliečiai. (Šią idėją jis sėkmingai perkėlė ir į Lazdijus. Pagal sudarytą grafiką grupė lazdijiečių vyrų ir moterų per šv. Mišias perskaito Šventojo Rašto žodžius.) Vilkaviškyje kunigas mokykloje dėstė tikybą, dalyvavo maldos grupelėje. Su tais žmonėmis labai susidraugavo. Dalis jų ir dabar atvažiuoja į Lazdijus, į Eucharistinio išgydymo pamaldas. Kai dirbo Vilkaviškio parapijoje, 2001 metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti magistratūroje bažnytinės teisės. 2003 metais ją baigė ir įgijo teologijos magistro laipsnį. Netrukus gavo stipendiją ir išvyko studijuoti į Vokietiją, į Eichštato katalikišką universitetą. Sutrikus sveikatai, po metų studijas nutraukė ir grįžo į Lietuvą.

Nuo 2005 m. sausio 1 d. kun. G.Urbštas keletą mėnesių dirbo vikaru Kazlų Rūdoje. Pastoracinį darbą čia dirbo savaitgaliais, kitomis savaitės dienomis padėjo vyskupijos kurijoje. Buvo laikinai paskirtas Marijampolės pataisos namų kapelionu, šias pareigas eina iki dabar. Kazlų Rūdoje teikė dvasinę pagalbą maldos grupei.

2005 m. birželio 9 d. kun. G.Urbštas buvo paskirtas į Lazdijų Šv. Onos parapiją klebonu. Čia irgi aktyviai ėmėsi sielovados. Jis apsidžiaugė, kad Lazdijų parapijoje taip pat vykdoma ,,Atgaivink“ programa, per kurią galima pasiekti kuo daugiau parapijiečių. Sekmadieniais švenčiant Eucharistiją, į liturgiją per III programos pakopą buvo įtrauktos visos tikėjimo pasidalijimo grupelės, o nagrinėjant IV pakopą „Mokinystė“, buvo pakviesti mokiniai ir mokytojai; nagrinėjant V pakopą, kuri truko ilgiausiai – devynias savaites – įtraukti parapijos kaimų žmonės. Dvejus metus vyko piligriminė kelionė į Kryžius, kaip vigilija, pradedant naują „Atgaivink“ pakopos nagrinėjimą. Klebonas pritarė žmonių iniciatyvai prieš sekmadienio 10 val. šv. Mišias kalbėti rožinį. Pamatęs jų geranorišką reakciją, jis pakvietė kalbėti rožinį ir kaimų tikinčiuosius, o nuo šių metų rudens – miesto gyventojus. 2006 metų lapkritį buvo įsteigtas Marijos legiono prezidiumas, pavadintas „Motina Atpirkėjo“. Šiuo metu parapijoje apaštalauja septynios aktyviosios legiono narės, joms savo malda talkina per 250 legiono pagalbininkų.

Parapijoje daug dėmesio skiriama vaikų rengimui pirmajai išpažinčiai ir Pirmajai Komunijai. Vaikus ruošė tikybos mokytojos, o paauglius Sutvirtinimo sakramentui – parapijos referentė Alma Narušytė. Stengiamasi, kad jie visi aktyviai dalyvautų šv. Mišiose. Mažesnieji kviečiami nešti atnašas, paaugliai – skaityti maldavimus. Klebonas apgailestavo, kad vaikams kartais trūksta tėvų dvasinio palaikymo, ypač jiems priėmus sakramentus. Netikintiems ar nepraktikuojantiems tėvams kvietimas kiekvieną sekmadienį dalyvauti šv. Mišiose ar jų vaikui kartą per mėnesį eiti išpažinties atrodo kaip prievarta, o tikintiems tėvams – kaip savaime suprantamas dalykas.

Lazdijų parapijoje vyksta ir suaugusiųjų katechezė. Kviečiami tie tėvai, kurių vaikai rengiasi priimti sakramentus. Dauguma jų yra viduriniosios kartos atstovai, vaikystėje ir jaunystėje mažai gavę religinių žinių. Čia jie gali sustiprinti arba naujai atrasti savo tikėjimą. Taip pat jie kviečiami dalyvauti kurse „Alfa“. Ten klausytojams pristatomos pagrindinės žinios apie krikščionybę.

Parapijoje vyko Eucharistinio kongreso Jaunimo dienos. Buvusio Šventežerio klebono kun. Juozo Fakėjavo rūpesčiu pirmą kartą dekanate suorganizuota Gerosios Naujienos diena, kuri vyko Lazdijuose. Pasitinkant religines šventes, renginius, mokiniai kviečiami piešti piešinius.

Bandoma skleisti Lenkijos mokinių ir auklėtojų rožinio kalbėjimo bažnyčioje patirtį. Suderinus su mokyklos administracija ir klasių auklėtojais, buvo sudarytas rožinio kalbėjimo grafikas ir praeitų metų spalio mėnesį prieš vakarines šv. Mišias klasių auklėtojai kartu su savo mokiniais ir jų tėvais kalbėjo rožinį, o per šv. Mišias skaitė Šventąjį Raštą. Nors nedaug susirinko mokinių bei auklėtojų, bet buvo ir gražių akimirkų, kai klasių auklėtojos su grupele mokinių dalyvavo rožinio maldoje, o per šv. Mišias skaitė skaitinius, nešė atnašas.

Galima pasidžiaugti parapijos jaunimo choru (vadovė Jūratė Kryžokaitė). Jaunimas giesmėmis šlovina Viešpatį sekmadieniais, 10 val. šv. Mišiose, vidinio išgydymo pamaldose, įvairiuose dekanato ir Lietuvos jaunimo renginiuose. Vasarą aktyviausiems parapijos vaikams organizuojama jaunimo stovykla. Šiais metais, laimėjus projektą, buvo gautas savivaldybės finansavimas. Parapijoje yra dekanato Šeimos centras, kuriame skaitomos paskaitos būsimiems jaunavedžiams, ketinantiems priimti Santuokos sakramentą.

Per parapijos šventes šv. Mišių liturgiją stengiamasi švęsti kuo iškilmingiau. Prie Viešpaties altoriaus nešamos atnašos, kurias aukoja žmonės, organizacijos. Didįjį ketvirtadienį atnaujinta sena apeiga – Kristaus nuolankumo pavyzdžiu 12 bendruomenės vyrų plauti kojas. Šias apeigas atliko vyriausias amžiumi ir kunigystės metais kan. Gvidonas Dovidaitis.

Nuo 2006 metų pradžios kiekvieną pirmą mėnesio pirmadienį Šv. Onos bažnyčioje po vakarinių šv. Mišių vyksta vidinio išgydymo pamaldos, Švč. Sakramento adoracija. Jose sulaukiame kunigo svečio, taip pat maldos užtarėjų iš Marijampolės, Vilkaviškio parapijų. Tikintieji pamėgo šias apeigas, vis gausiau jose dalyvauja ir patiria dvasinio atsinaujinimo ir išgijimo, sielos ramybės malonių.

Džiugina parapijos Pastoracinės tarybos tradicinė kalėdinė akcija „Ištiesk pagalbos ranką vargstančiam“. Advento metu kviečiama pasidalyti maistu su mažiau pasiturinčiais parapijos žmonėmis. Daug žmonių, taip pat miesto organizacijų, įstaigų atstovai, verslininkai mielai prisideda prie šio labdaringo renginio.

Tęsiama kun. Rimanto Baltrušaičio 2004 metų gegužę pradėta parapijos laikraštėlio „Šviesa“ leidyba. Laikraštėlis atlieka mokymo, švietimo misiją ne tik parapijoje, bet ir už jos ribų. Mat jį gali įsigyti visi į bažnyčią ateinantys žmonės. Rajono laikraštyje „Dzūkų žinios“, jo leidėjams geranoriškai sutikus, paskutinį mėnesio šeštadienį rengiamas dekanato katalikiškas puslapis. Pagrindinė atsakomybė jį parengti tenka klebonui.

O kokie artimiausi klebono planai? Klebonas parapijoje norėtų šalia jau esančios per dešimtį metų gyvuojančios aktyvios maldos grupės įkurti dar vieną. Pirmiausia į ją galėtų rinktis „Alfa“ kurse dalyvavę bei visi kiti, norintys gilintis į Dievo žodį, šlovinti kartu Viešpatį, maldoje vienas kitą drąsinti ir palaikyti. Reikėtų Lazdijų parapijoje įkurti Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugiją, kuri populiarintų Palaimintojo asmenybę ir kviestų kiekvieną blogį nugalėti gerumu.

Numatoma „Atgaivink“ maldos grupelėms pasiūlyti „Bendruomenės augimo programą“. Į ją pakvies ir naujų žmonių.

Jau pribrendo būtinybė sustiprinti ir parapijos Pastoracinės tarybos veiklą, galbūt organizuoti naujus rinkimus, kad jai priklausantys parapijiečiai, dirbantys atskirose sekcijose, aktyviai prisidėtų prie bendruomenės gyvenimo klestėjimo, kad „nebūtų egzistavimas, būtų žydėjimas“. Laukia daug ūkinių, organizacinių darbų.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija