Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir visuomenė
Nuomonės
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Lietingą lapkritį Utenoje švietė ir šildė „Saulė“

Dr. Gražina Kačerauskienė

Prisiminimais dalijasi buvęs mokinys ambasadorius Vytautas Dambrava (dešinėje) I.Jurkyno nuotrauka

Padėka buvusiems mokytojams S.Paškevičiaus nuotrauka

Lapkričio 19-24 dienomis Utenoje buvo paminėti du jubiliejai: „Saulės“ draugijos 100-metis ir Utenos „Saulės“ gimnazijos 90-metis. Šventės proga vyko mokslinė konferencija „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą“, šv. Mišios už mirusius ir gyvus gimnazijos mokytojus ir mokinius Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje, buvusių sauliečių susitikimai, garbių svečių sveikinimai ir koncertai. Jubiliejinį vainiką papuošė jaunųjų sauliečių surengtos gerumo ir parodų dienos, popietė „Sveikinu ir dovanoju“, sportinės varžybos. Išleistas Utenos „Saulės“ gimnazijos jubiliejinis laikraštis „Langas“.

Mokslinės konferencijos, vykusios senuosiuose „Saulės“ gimnazijos rūmuose, dalyvius pasveikino gimnazijos direktorius Valentinas Bubulis, teigdamas, kad garbinga „Saulės“ istorija – tai buvusiųjų istorija. Šiandieniniai mokytojai ir mokiniai taip pat ją kuria. Iš gilių išauga ąžuolai, iš molio lipdomi puodai... Tikimės, kad iš „Saulės“ gimnazijos mokinių irgi išaugs dori ir tvirti Lietuvos piliečiai.

„Saulės“ draugijos reikšmė tautiniam švietimui

Šia tema kalbėjo VPU doc. Vida Pukienė. Po lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo 1904 metais caro valdžia leido kurti lietuviškas draugijas, mokyklas. 1906 m. birželio 25 d. Kaune buvo įkurta „Saulės“ draugija. Jos įkūrėjai – prelatas K.Olšauskas (pirmininkas), T.F. Žilinskas, R. Šliūpas, A. Laumianskis, J. Garalevičius. Draugijos tikslai: mokytojų rengimas lietuviškoms mokykloms, pradžios mokyklų steigimas, švietėjiškas tautinis darbas. 1910 metais Lietuvoje jau veikė 45 pradžios mokyklos. Draugija išlaikė apie 77 proc. Kauno gubernijos mokyklų. Vyriausias mokyklų inspektorius buvo žymus pedagogas T.F. Žilinskas. Kadangi mokyklose labai stigo mokytojų, 1907 metais buvo gautas leidimas atidaryti mokytojų kursus. Jų vadovu paskirtas J. Vokietaitis. 1915 metais kursuose mokėsi net 80 proc. mergaičių. Prel. K. Olšauskas yra pasakęs: „Bulvių skutėjų Lietuvai užtenka – reikia inteligenčių lietuvaičių“.

Švietėjiškam tautiniam darbui reikėjo patalpų. Sumanyta Kaune pastatyti „Saulės“ rūmus. Caro valdžia to nerėmė. Padėjo prel. K.Olšausko sumanumas ir autoritetas. Jo iniciatyvą labai rėmė J. Tumas-Vaižgantas. „Saulės“ rūmų statybai lėšos buvo renkamos Lietuvoje ir Amerikoje: aukojo kunigai, dvarininkai, valstiečiai dažnai talkino statyboms su savo arkliukais ir vežimais. Visuomenės iniciatyva ir lėšomis 1912-1913 metais Kaune buvo pastatyti „Saulės“ rūmai – tapę švietimo ir katalikybės centru, čia veikė mokytojų kursai, vėliau pavadinti seminarija, buhalterių, kooperacijos ir kt. Draugija 1913 metais turėjo 63 skyrius, kurie steigė pradines mokyklas, bibliotekas, organizavo vakarus. Draugija 1916-1918 metais įsteigė gimnazijas Kaune, Telšiuose ir progimnazijas Utenoje, Biržuose, Kupiškyje ir kitur. Per Pirmąjį pasaulinį karą draugija nenutraukė veiklos: dalis liko Lietuvoje, kiti pasitraukė į Voronežą. Sauliečiai grįžo į savo rūmus 1918 metais. „Saulės“ draugijos pozicijos visuomenėje ėmė silpnėti po 1926 m. gruodžio mėnesio įvykių, kada valstybė palaipsniui perėmė savo žinion privačių mokyklų finansavimą ir valdymą. Tačiau draugija gyvavo ir buvo uždaryta tik prasidėjus sovietų okupacijai 1940 metais.

„Saulės“ draugijos Utenos skyriaus istorija

Ją apžvelgė mokytoja Regina Bliznikienė. Skyrius buvo įkurtas 1907 metais kun. P. Turausko (pirmininkas), kun. A. Švatelio, kun. J. Švagždžio. Valdyboje dalyvavo ir pasauliečiai: A. Gasperavičius, M. Kemėšytė, J. Banys ir kiti. Skyriaus tikslas – rengti mokytojus, steigti pradžios bei amatų mokyklas, ugdyti katalikišką dvasią ir tautinį sąmoningumą. Utenos dekanate 1915 metais veikė per 20 draugijos mokyklų (Užpaliuose, Vyžuonose,Vozgėliuose ir kitur). Kunigai A. Mileika, A. Razma, A. Masaitis rūpinosi vadovėliais, sąsiuviniais, literatūra. Sąsiuvinių viršelius puošė M. Valančiaus, J. Basanavičiaus, V. Kudirkos, S. Daukanto, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių portretai. Šie kunigai Utenoje, Užpaliuose, Leliūnuose, Vyžuonose įsteigė knygynėlius, skatino parapijiečius skaityti laikraščius ir knygas. Kaimų mokyklose buvo mokomasi dainų, skaitomos paskaitos jaunimui, rengiami vaidinimai.

Kun. P. Turausko darbus tęsė kun. J. Švagždys. 1912 metais iš gubernatoriaus buvo gautas leidimas naudotis Liaudies namais, kurie tapo uteniškių kultūros židiniu: veikė biblioteka, dainavo J. Banio suburtas 80 asmenų choras, statomi spektakliai. Kun. J. Šnapštys-Margalis, vargonininkas Purvinas, dvarininkai Gineičiai žadino kultūrą Vyžuonose ir Tauragnuose. Draugijos rūpesčiu Utenos rusiškoje mokykloje pradėta dėstyti katalikų tikyba ir lietuvių kalba. Kunigų P. Turausko, V. Butvilo ir mokytojo P. Gineičio rūpesčiu 1917 metais iš vokiečių okupacinės valdžios gautas leidimas atidaryti Utenos progimnaziją, kurią pavadino „Saulės“ vardu. Vėliau įkurti mokytojų kursai. Patalpos buvo nuomojamos, o 1920 metais įsigyti Balsevičiaus dvaro rūmai ir žemės sklypas. Įsteigtas bendrabutis, neturtingieji buvo šelpiami drabužiais ir maitinami. 1926 metais progimnazijai leista vadintis Utenos „Saulės“ gimnazija. Joje veikė ateitininkų, šaulių, skautų ir kitos draugijos. Manoma, kad „Saulės“ draugijos Utenos skyriaus veikla baigėsi 1929 metais, kai gimnazija tapo valstybine. Paskutiniai draugijos skyriaus vadovai ir rėmėjai buvo Utenos „Saulės“ gimnazijos direktorius kun. P. Rauda ir Vyžuonų klebonas kun. A. Mileika, kuris draugijos skyrių rėmė ir pinigais.

„Saulės“ draugijos Utenos skyrius, bendradarbiaudamas su Bažnyčia, atliko didelį tautinį švietėjišką darbą Rytų Aukštaitijoje. „Saulės“ gimnazija išugdė daug iškilių asmenybių. Tai akad. kun. A. Liuima, istorikas dr. A. Šapoka, ambasadorius dr. V. Dambrava, filosofas dr. J. Girnius, žurnalistas B. Kviklys, poetas A. Nyka-Niliūnas, prof. dr. J. Šinkūnaitė, kardiologas prof. V. Sirvydis, pedagogas ir rašytojas R. Šaltenis, muzikologas prof. A. Vyžintas ir daugelis kitų.

„Saulės“ draugijos idėjos galėtų būti panaudotos kuriant tautinę mokyklą šių dienų Lietuvoje.

Kauno „Saulės“ gimnazijos istorija

Su ja supažindino gimnazijos direktoriaus pavaduotojas Valdemaras Jaruševičius. Kartu su juo į Uteną atvyko didelis būrys uniformomis pasipuošusių gimnazistų. Mokytojas savo pranešime trumpai kalbėjo apie „Saulės“ draugiją (nes apie tai pirmiau buvo V. Pukienės pranešimas) ir plačiau papasakojo apie Kauno „Saulės“ gimnazijos ištakas ir istoriją po Pirmojo pasaulinio karo. 1919 metais „Saulės“ rūmuose įsikūrė pirmoji Lietuvoje muzikos mokykla, vadovaujama J. Naujalio. 1923 metais rūmuose įsteigta pirmoji Lietuvoje mergaičių progimnazija, 1926 metais progimnazijai suteiktas „Saulės“ mergaičių gimnazijos statusas. 1930 metais, Švietimo ministerija leidus Šv. Kazimiero seserų kongregacijai perimti iš „Saulės“ draugijos mergaičių gimnaziją, ji buvo pavadinta Kauno Šv. Kazimiero seserų kongregacijos mergaičių gimnazijos vardu. Jai vadovavo ir mokytojavo seserys kazimierietės. 1940 metais ši gimnazija pavadinta Kauno 8-ąja, o nuo 1950 metų – vidurine mokykla. 1963 metais ji pavadinta Aleksonio vardu, o 1989 m. balandžio 30 d. mokyklai sugrąžintas „Saulės“ vardas. 1993 m. rugsėjo 1 d. „Saulės“ mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Apie gimnaziją buvo parodytas moksleivių sukurtas filmas.

Rezistencija Utenos gimnazijoje

Šio pranešimo autorius – buvęs šios gimnazijos mokinys, įvykių liudytojas, ilgametis kraštotyros muziejaus direktorius Balys Juodzevičius. Sovietinė okupacija Utenos apylinkes užklupo nepasiruošus partizaniniam karui – karininkai buvo suimti arba pasitraukę į Vakarus. Todėl neretai pasipriešinimui vadovauti teko vadovauti mokytojams ir mokiniams. Jau 1940 m. rudenį gimnazijos ateitininkai būrėsi į mažas grupeles, kad galėtų pasipriešinti okupantams. Milicija suėmė mokinius V. Galvydį, J. Jankauską ir kitus. Už Vėlinių minėjimo organizavimą jie turėjo būti sušaudyti, tačiau kilęs karas sutrukdė tai padaryti. Utenos gimnazistai nesitaikė ir su vokiečių okupantais: kaimuose platino antinacistinius laikraštėlius, įkalbinėjo jaunimą nedalyvauti jokiose okupantų formuotėse. Vokiečių kariuomenei traukiantis, tikėdamiesi atkurti Nepriklausomą Lietuvą, į gen. P. Plechavičiaus rinktinę savanoriais iš Utenos gimnazijos išėjo 30 gimnazistų. Deja, daugelis jų gyvi negrįžo, o 1944 m. liepos 10 d. Uteną vėl užėmė sovietų kariuomenė. Šaukiamojo amžiaus mokiniai nėjo į ją, jauninosi pasidarydami fiktyvius dokumentus. Šiam faktui išaiškėjus, buvo suimta 12 mokinių.

1941 metais daug mokytojų buvo ištremta į Sibirą, todėl jų trūko. Mokytojais tapo buvę gimnazijos auklėtiniai B. Kalytis, V. Pakštas, G. Puslys, J. Vasiljevas ir kiti. Jie nesusitaikė su okupacija. Mokyklose kūrėsi partizanų rėmimo grupės. Suėmė ir ilgai šantažavo mokytoją V. Pakštą, kuris vėliau išėjo į mišką. Mokytojai platino antisovietinį laikraštį „Laisvės keliai“, kurio vienas iš leidėjų buvo mokymo dalies vedėjas G. Puslys. Mokiniai rėmė partizanus: merginos mezgė pirštines, kojines, siuvo drabužius, kiti parūpindavo šovinių, vaistų, maisto, popieriaus, įspėdavo apie rengiamas gaudynes. Į partizanų būrius išėjo mokiniai: M. Barisa, V. Grigaliūnas, B. Kazickas, T. Kvyklys, P. Pakalnis, A. Pakalnis, V. Petravičius, J. Skurkis, A. Treinys, S. Žibėnas ir mokytojai J. Vasiljevas, B. Kalytis, P. Bužinskas. 1945 m. pavasarį gimnazijoje įkurta patriotinė moksleivių organizacija, kuri rėmė Lietuvos laisvės armijos „Sakalo“ rinktinę.

Sovietų saugumas 1945 m. liepos mėnesį suėmė partizanų rėmimo grupę – P. Bušmaitę, A. Kuliešytę, J. Pamakštį, M. ir O. Pernaravičiūtes, A. Šeduikytę, M. Vyšniauskaitę. Už laikraštėlio „Laisvės keliais“ platinimą spalio mėnesį buvo suimti gimnazistai A. Asminavičiūtė, J. Dūdaitė, A. Liuimaitė, J. Žeruolis. Lapkričio mėnesį už antisovietinių atsišaukimų platinimą suimti mokiniai: S. Puodžius, O. Mackutė, A. Matulionis, J. Maželis, V. Labuckaitė, V. Pošiūnas, V. Šapoka, H. Čipkus ir Saldutiškio progimnazijos direktorė E. Plieskytė. Visi jie sovietinio karinio tribunolo buvo nuteisti kalėti nuo 5 iki 25 metų.

1947 metais buvo suimti gimnazistai, priklausę antisovietinei „Vyčio“ organizacijai: V. Krugiškis, L. Musteikis, A. Girnius, V. Rūkas, P. Babrauskas, A. Žvirblis, V. Ruzgas, V. Čekelis, J. Juodvalkis, A. Pranckūnas ir K. Lukoševičius. Antisovietinės mokinių nuotaikos dar sustiprėjo, kai berniukų gimnazijos direktoriumi buvo paskirtas P. Kuliešius. Jis vaikščiojo ginkluotas, apie įtartinus mokinius pranešinėjo saugumui. Vėlų 1947 m. gruodžio 3-osios vakarą jis buvo nušautas. Suėmė keliolika vyresniųjų klasių mokinių. R. Černiauskas ir J. Petroka buvo nuteisti 25 metams kalėti, B. Šapoka, B. Grušeckas, V. Kazlauskas, V. Malaiška ir N. Kitkauskas, apkaltinti priklausę antisovietinei organizacijai „Į šviesą“, gavo po 10 metų lagerio. Tik 1955 metais byla buvo peržiūrėta ir paaiškėjo, jog mokyklos direktorių nušovė ne mokiniai. 1953-1954 metais abiturientai Sagatauskai, E. Kulytė, R. Brazauskas ir kiti mieste iškėlė trispalves.

Utenos gimnazija turi didžiuotis, kad jos auklėtiniai tapo partizaninio judėjimo aktyviais dalyviais ir vadais. V. Kaulinis-Miškinis tapo Vytauto apygardos vadu, V. Mikulėnas-Liepa vadovavo Šarūno rinktinės ir net visos šiaurės-rytų srities partizanams. Vadovavo būriams arba ėjo kitas atsakingas pareigas M. Barisa, V. Grigaliūnas, T. Kvyklys, V. Pakštas, R. Ubeikaitė, J. Vasiljevas ir kiti. Gimnazistas B. Kazickas redagavo „Liūto“ rinktinės laikraštėlį „Laisvės šauklys“, G. Puslys ir S. Žibėnas leido laikraštėlį „Laisvės keliais“, o J. Urbonas – Algimanto apygardos periodinį leidinį „Partizanų kova“ ir Šarūno rinktinės leidinį „Pragiedruliai“.

Kovoje už Lietuvos laisvę dar netiksliais duomenimis žuvo 37 Utenos gimnazijos mokiniai ir mokytojai, 118 buvo pakliuvę į sovietų kalėjimus ir lagerius, 5 iš jų lageriuose mirė ar buvo sušaudyti.

Išklausius šį pranešimą širdyje išlieka viltis, kad pokario metų tautos kova nebus pamiršta, o žuvę jauni mokiniai ir mokytojai ir toliau žadins tėvynės meilę ir pasiaukojimą. Tačiau laikas negailestingas. Per maža kartoti didvyrių vardus – reikia apie juos rašyti knygas, kurti kino filmus. To noriu palinkėti sauliečiams.

Istorija yra gyvenimo mokytoja

(Ciceronas)

Konferencijos dalyvius sudomino A. Šapokos gimnazijos istorijos mokytojos Birutės Kairienės pasakojimas apie žymaus lietuvių istoriko, mokslininko A. Šapokos (1906-1961) gyvenimą. Jis – Utenos krašto žmogus, gimęs Grybelių kaime. Baigiantis karui, pasitraukė į Vakarus ir apsigyveno Kanadoje, Toronte. Dirbo „Tėviškės žiburių“ vyr. redaktoriumi, rašė vedamuosius straipsnius. Jo iniciatyva Toronte buvo įkurta lietuviška mokykla. Tai buvo darbštus žmogus, šviesi asmenybė. A. Šapokos „Lietuvos istorija“ 1936 metais buvo išleista 17500 egzempliorių tiražu, susilaukė didelio populiarumo visuomenėje. Atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvoje knygą spausdino „Kultūros barai“, buvo du leidimai 100 ir 150 tūkstančių egzempliorių tiražu. Nebuvo ir nėra Lietuvoje kitos tokios populiarios knygos. Šiandieną pirmojo leidimo knygų egzemplioriai – bibliografinė retenybė. Šio straipsnio autorei likimas lėmė dar sovietiniais laikais įsigyti šią knygą, kurią toliau nuo svetimų akių skaitė šeimos jaunoji karta. 1993 metais Šapokų sodybvietėje pastatytas koplytstulpis. 1996 metais duris atvėrė Utenos A. Šapokos gimnazija, kurioje apie istoriką yra kaupiamas archyvas, renkami žmonių atsiminimai. 2000 metais gimnazijoje atidarytas A. Šapokos kambarys, 2006 metais – iškilmingai paminėtos 100-osios istoriko gimimo metinės.

Manau, jog šių dienų visuomenę užliejus kosmopolitizmo, globalizacijos bangai, A. Šapokos „Lietuvos istoriją“ greta naujausių istorijos vadovėlių turėtų perskaityti kiekvienas moksleivis. Kad protu ir širdimi pajustų didžius tautos žygius ir įvertintų šių dienų grėsmes valstybės ir tautos išlikimui. Plačiau apie A. Šapoką galima paskaityti „XXI amžiuje“ (2003 09 17 Nr.71 ir 2005 07 20 Nr.13).

Utenos „Saulės“ gimnazijos atgimimas

Apie tai kalbėjo buvęs direktorius, istorijos mokytojas Valentinas Eismantas. Gimnazijos atgimimo pradžia jis nurodė administracinį dviejų mokyklų sujungimą. 1949 metais Utenos gimnazija buvo pavadinta 1-ąja vidurine mokykla. 1962 metais ši mokykla įsikūrė baltajame pastate, 1971 metais jai suteiktas T. Tilvyčio vardas, o 1990 metais vėl vadinta 1-ąja vidurine mokykla. 1992 metais senuosiuose mokyklos rūmuose pradėjo veikti katalikiška „Saulės“ vidurinė mokykla. 1-oje vidurinėje mokykloje įsteigtos gimnazijos klasės. 1999 metais 1-oji vidurinė mokykla sujungta su katalikiška „Saulės“ vidurine mokykla ir mokyklai suteiktas „Saulės“ gimnazijos vardas ir statusas.

Utenos „Saulės“ gimnazija šiandien

Nuo 2002 metų gimnazijai vadovauja V. Bubulis. Joje dirba 78 mokytojai, mokosi 776 mokiniai. 2007 metais gimnaziją baigė 174 gimnazistai, iš jų 137 įstojo į aukštąsias mokyklas, olimpiadose ir konkursuose dalyvavo per 300 moksleivių, 31 laimėjo prizines vietas. Gimnazijoje dėstoma lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų ir lotynų kalbos. „Saulės“ gimnazija yra viena iš 22 Lietuvos mokyklų asocijuotų UNESCO narių, dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Gimnazija yra Lietuvos katalikiškųjų mokyklų asociacijos narė, dalyvauja Europos katalikiškųjų mokyklų projektuose. Veikia per 20 mokinių saviraiškos būrelių: dramos studija, šokių grupė „Tandemus“, žurnalistų ir „Bičiulių“ klubai, maironiečių, ateitininkų, skautų, dizaino, kraštotyros, sportiniai, meninio konstravimo ir kiti. Vyksta tradiciniai renginiai (konferencijos, šventės, minėjimai, atvirų durų diena tėvams ir kt.).

Moksleiviai papuošė gimnazijos jubiliejaus vainiką

Jie labai nuoširdžiai ir išradingai minėjo savo gimnazijos jubiliejų. Prieš šventę tvarkė, švarino, puošė savo gimnaziją (svečiai tai tikrai įvertino), net Krašuonos upelį iškuopė. Jubiliejaus metu surengė popietę „Sveikinu ir dovanoju“, gerumo ir parodų dienas. Uždegė žvakutes ant mokytojų kapų, lankė senelius, ligonius, ir neįgaliuosius. Klasėse vyko rašinių ir piešinių parodėlės, kiti prasmingi renginiai.

Ypač gerai pasirodė moksleiviai per konferencijos debatus. Klausytojai galėjo įsitikinti mokinių mąstymo brandumu, geru dalyko žinojimu, originaliais pasiūlymais. Pavyzdžiui, Irma Umbrasaitė motyvuotai pasiūlė pamokas vesti ne tik mokytojams, bet ir mokslininkams, politikams, menininkams, o švietimas privalėtų būti geriausiai finansuojama sritimi. Dominyka Šližytė istoriniu aspektu nagrinėjo lietuvybės, patriotizmo ir katalikybės puoselėjimą Utenos „Saulės“ gimnazijoje. Įdomūs buvo ir kitų moksleivių pasisakymai. Debatams vadovavo mokytoja A. Mikalaičiūnienė.

Šventiniai sveikinimai ir koncertai

Į Utenos „Saulės“ gimnaziją jubiliejaus proga atvyko daug garbių svečių: buvę gimnazistai, mokytojai, kraštiečiai. Tai Utenos Garbės pilietis, ambasadorius V.A. Dambrava, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras J. Jurgelis, Seimo nariai V. Mazuronis, M. Petrauskienė, E. Pupinis, Utenos meras A. Katinas, buvęs direktorius V. Puodžiukas, buvęs mokytojas, dabar Švietimo ministerijos sekretorius A. Puodžiukas, Dailės akademijos prorektorius A. Šaltenis, prof. A. Vyžintas, Kauno „Saulės” gimnazijos direktoriaus pavaduotojas V. Jaruševičius, buvęs mokytojas V. Petronis, žurnalistas R. Valančiūnas ir kiti. Šiltai sveikino svečiai iš Vilniaus, Kauno, Utenos Dauniškio ir A. Šapokos gimnazijų, Aukštakalnio pagrindinės mokyklos ir kitų įstaigų. Buvo perskaitytas kardinolo Audrio Juozo Bačkio sveikinimas. Garbingo jubiliejaus proga kardinolas palinkėjo Dievo palaimos ir jėgų, kurių pedagogams labai reikia šiuo nelengvu laiku, ryžto ir vilties auklėti jaunimą remiantis tikrosiomis vertybėmis.

Visus svečius išradingai kalbino mokytojas V. Eismantas. Džiugino sauliečių jubiliejinis koncertas, kuriame dalyvavo šokių kolektyvas „Tandemus“ (vad. R. Bernotienė), mišrus ansamblis (vad. V. Jonuškienė), buvusiųjų mokytojų ansamblis „Atgaiva“ (vad. N. Petravičienė), buvo parodyta improvizacija „Angelai“. Mokytoja V. Meidienė skaitė savo eiles. Koncerto pabaigoje atlikta įspūdinga improvizacija „Saulė“ ir sugiedotas gimnazijos himnas (aut. mokytoja S. Meiduvienė). Koncerto vedėjai ir jubiliejinių renginių sumanytojai: mokytojai S. Riliškienė, V. Tumėnas, E. Norkūnienė, R. Tarvydienė, R. Baurienė, Z. Treinienė.

© 2007 „XXI amžius“