Atnaujintas 2007 gruodžio 14 d.
Nr.93
(1590)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Alkoholio gamintojai nori, kad lietuviai daugiau gertų

Gintaras VISOCKAS

Praėjusią savaitę dr. Aurelijus
Veryga (trečias iš kairės)
su kolegomis surengė spaudos
konferenciją, kurioje kalbėta,
kaip alkoholio pramonės magnatai,
įtraukdami į savo veiklą
ir Vyriausybę, ir kai kuriuos
parlamentarus, priešinasi
bet kokiems apribojimams
ir draudimams
Autoriaus nuotrauka

Aurelijus VERYGA – biomedicinos mokslų daktaras, psichiatras, Kauno medicinos universitete dėstantis profilaktinę mediciną. Svarbiausia jo domėjimosi kryptis – visuomenės sveikata, todėl nenuostabu, kad be tiesioginių pareigų, iš kurių duoną valgo, jis dar turi ir keletą visuomeninių įsipareigojimų. Pavyzdžiui, vadovauja Nacionalinei tabako ir alkoholio kontrolės tarybai, kuri yra nevyriausybinė organizacija, taip pat vadovauja Blaivybės sąjūdžiui, yra Nacionalinės sveikatos tarybos narys. Dr. A. Verygos vadovaujamos organizacijos rūpinasi, kad Lietuvoje būtų kuo mažiau narkomanų, girtuoklių, rūkančiųjų. Tačiau ši veikla nepatinka tiems, kurie pelnosi iš cigarečių, alkoholio, narkotikų prekybos. Todėl dr. A. Verygos vadovaujami judėjimai ir sąjūdžiai turi priešų. Su dideliu, kartais atviru, o dažnai ir rafinuotu pasipriešinimu dr. A. Verygai tenka susidurti nuolat.

Alkoholio sukeltų psichozių daugėja

Priežastis, kodėl dr. A. Veryga šiandien kreipėsi į „XXI amžiaus“ redakciją, – svarbi ir aktuali. Lietuvoje sparčiai daugėja besaikio alkoholio vartojimo sukeltų psichozių. Kitaip tariant, tauta ir toliau pratinama girtuokliauti. Dėl tokių liūdnų rezultatų pirmiausia kalta Lietuvos valdžia. Pasak dr. A. Verygos, Lietuvos Vyriausybė tiek slapta, tiek viešai remia alkoholio gamintojus bei prekeivius, nors Lietuvos įstatymai premjerą įpareigoja įteisinti tik blaivų gyvenimo būdą skatinančias priemones. Jei įgyvendintos priemonės dėl tabako kontrolės Lietuvoje šiandien duoda apčiuopiamų rezultatų (šalyje mažėja rūkančių vyrų, moterų, paauglių), tai dėl alkoholio – viskas apversta aukštyn kojomis. Kodėl Lietuvoje mažėja rūkalių, o girtuoklių – ne?

Cigarečių reklamos draudimas pasiteisino

Atsakymas – paprastas. Lietuvoje jau seniai uždrausta tabako gaminių reklama. Visiškai uždrausta: laikraščiuose, televizijoje, gatvėse. Ši nuostata įsigaliojo dar 2000 metais. Cigaretes reklamuoti draudžiantis įstatymas galėjo įsigalioti ir dar anksčiau – 1995-aisiais, bet grupė Lietuvos parlamentarų, daugiausiai priklausančių liberalų frakcijai, apskundė šį sprendimą Konstituciniam Teismui. Išanalizavęs liberalų inicijuotą skundą KT pareiškė, jog nuostatos, draudžiančios tabako gaminių reklamą viešojoje erdvėje, niekaip neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Pasak KT, tabako gaminių reklamos ir pardavimo reikalus valstybė turi teisę reguliuoti taip, kad jie tarnautų bendrai visuomenės gerovei, o ne vien verslo interesams. Taigi šiandien reklamuoti tabako gaminius galima tik pardavimo vietose. Tačiau ilgainiui ir šis reklamos būdas bus uždraustas. Be to, įsigaliojo ir įstatymas, reikalaujantis ant visų parduodamų cigarečių pakuočių stambiomis, ryškiomis raidėmis užrašyti, jog nikotinas labai kenkia sveikatai, dažnai sukelia nepagydomą ligą – plaučių, kvėpavimo takų vėžį. Dr. A.Verygos teigimu, draudimas reklamuoti tabako gaminius žiniasklaidoje atrišo rankas leidinių redaktoriams ir savininkams. Cigaretes gaminančios kompanijos nebegali savo produkcijos reklamuoti nei televizijoje, nei laikraščiuose, todėl žiniasklaidai tapo nebeaktualūs vadinamieji reklamos pinigai. Masinės informacijos priemonėse padaugėjo rašinių, komentarų, kurių autoriai atvirai, sąžiningai pasakoja apie nikotino keliamus pavojus sveikatai bei propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Spaudoje taip pat padaugėjo pasakojimų, kaip galima mesti rūkyti ir kaip malonu gyventi metus rūkyti.

Nebeliko vadinamojo „socialinio malonumo“

Draudimas rūkyti baruose bei kavinėse taip pat pasirodė veiksminga priemonė. Beje, net 74 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų pritarė tokiai nuostatai. Ir jie pasirodė esą visiškai teisūs. Atlikti tyrimai rodo, kad būtent dėl šio draudimo net 25 proc. jaunų žmonių metė rūkyti. Sumažėjo noras rūkyti todėl, kad iš jų buvo atimtas vadinamasis „socialinis malonumas“: sėdžiu patogiai įsitaisęs prie staliuko ir traukiu dūmą, klausausi muzikos, šnekučiuojuosi su draugu ar drauge. Dabar norintis rūkyti žmogus privalo išeiti į gatvę, kur, pavyzdžiui, pliaupia lietus ar spaudžia šaltukas. Nepatogu, nemalonu, tenka trumpam išsiskirti su nerūkančiais pašnekovais. Taigi šis draudimas po truputį atpratino rūkyti tuos žmones, kurie nepriskiriami užkietėjusių rūkalių grupei. Tuo tarpu prognozės, esą dėl šio draudimo žymiai sumažės kavinių ir barų pelnas – nepasitvirtino. Kavinių, restoranų, picerijų savininkai iš pradžių labai piktinosi, esą po tokių Vyriausybės sprendimų jiems teks bankrutuoti, nes daug išėjusiųjų į gatvę trumpam parūkyti pabėgs nesumokėję už gėrimus ir maistą. Realybė – visai kita. Lankytojų kavinėse ir baruose nė kiek nesumažėjo. Gal net atvirkščiai – padaugėjo lankytojų, kurie iki tol į kavines vengdavo užsukti, nes nepakęsdavo tabako dūmo. Pagerėjo ir barmenų, padavėjų sveikata – nuo šiol jiems nereikia dirbti prirūkytoje patalpoje. Nepaplito Lietuvoje ir rūkomieji kambariai. Pagal šiandien galiojančius įstatymus, rūkomieji gali būti įrengti tik įstaigų darbuotojams, bet ne lankytojams. Tačiau čia – labai griežti higienos reikalavimai. Įstatymuose konkrečiai nurodyta, kokią ventiliaciją įsirengti privalu, kokio storio sienos, langai turi būti, kaip privalo būti įrengti sanitariniai mazgai. Privačių įmonių savininkams įsirengti visus reikalavimus atitinkančius rūkomuosius – brangus malonumas. Todėl rūkomųjų nėra itin daug.

Sveikatai kenkia ir stiprios, ir silpnos cigaretės

Dr. A. Veryga taip pat įsitikinęs, jog modernus tabako kontrolės įstatymas galų gale išsklaidė mitą, esą yra lengvų ar net labai lengvų cigarečių, beveik nekenkiančių sveikatai. Nieko panašaus. Dr. A. Veryga pateikė tokį pavyzdį: po šaukštą cukraus įberkime į pilną vandens stiklinę ir į pilnutėlį kibirą. Taip, stiklinėje esantis vanduo bus saldesnis nei kibire esantis vanduo. Tačiau tai – savęs apgaudinėjamas. Juk cukraus esama tiek pat ir stiklinėje, ir kibire. Panašiai traktuoti derėtų ir vadinamąsias lengvąsias cigaretes. Jose nikotino nėra mažiau nei stipriosiose. Tiesiog skiriasi nikotino matavimo principai. Lengvosiose cigaretėse netoli filtro pribadoma mažyčių skylučių, ir mašina, matuojanti, kiek nikotino esama kubiniame centimetre dūmų, užfiksuoja mažesnę nikotino koncentraciją. Bet nikotino lengvosiose cigaretėse esama tiek pat, kiek ir pačiose stipriausiose. Todėl cigarečių gamintojai bei prekeiviai, ant cigarečių pakuočių rašydami „lengvos“ arba „labai lengvos“, iš tiesų klaidina pirkėjus.

Nė vieno dūmo

Rūkančiųjų gretas mažino net iš pirmo žvilgsnio visiškai nereikšmingi apribojimai. Pavyzdžiui, draudžiantys pardavinėti pakuotes, kur būtų mažiau nei 20 cigarečių. Pakuočių, kuriose būtų tik 5 ar 10 cigarečių, prekyboje iš viso nebeliko. Šis draudimas orientuotas pirmiausiai į paauglius. Vaikai neturi daug pinigų, jiems lengviau įsigyti mažesnes ir tuo pačiu pigesnes pakuotes. Panaikinus šią „lengvatą“, daugeliui paauglių nebeliko nieko kito, kaip... nebepirkti cigarečių ir jų nerūkyti. Veiksminga priemone pasirodė ir draudimas prekiauti cigarečių imitacijomis. Prie pasiteisinusiųjų priemonių derėtų priskirti ir visuomenines programas „Gyvenimas be tabako“, į kurias būdavo įtraukiamos ištisos klasės ir mokyklos. Klasė, norinti dalyvauti tokiame konkurse, pasižada visiškai nerūkyti, sakykim, ištisus metus, be to, duoda raštišką sutikimą, kad suaugusieji juos gali bet kada tikrinti, kaip laikomasi įžadų „nė vieno dūmo“. Pažadėjusi nerūkyti klasė rungtyniauja su moksleiviais iš kitų mokyklų pačiose įvairiausiose sferose: sportuoja, paišo paveikslus, dainuoja, važiuoja į turistinius žygius. Dr. A. Verygos žodžiais, tokios programos pastaruoju metu labai paplitusios Vakaruose, ir Europos specialistai teigia, kad rūkančiųjų moksleivių žymiai mažėja būtent dėl šių konkursų. Rūkyti tampa nebeįdomu, nebemadinga, nebegražu. Jaunimui akivaizdžiai parodoma, jog svarbumas, išskirtinumas, sumanumas slypi visai kituose dalykuose, nei rūkymas kur nors tualete pasislėpus nuo suaugusiųjų.

Vyriausybė laužo įstatymus

Akivaizdu, kad Lietuva sugebėjo pažaboti cigarečių gamintojų ir prekeivių godumą. Tačiau sutramdžiusi cigarečių pramonės magnatus, valstybė iki šiol nuolaidžiauja alkoholio gamintojams bei prekeiviams. Juk nuostatos, reguliuojančios prekybą cigaretėmis ir alkoholiu, beveik identiškos, mažai kuo skiriasi. Tuo tarpu rezultatai – skirtingi. Vyriausybė šiandien nesilaiko savo priimtų įstatymų. Alkoholio kontrolės įstatymas įsigaliojo 1996 metais. Iki šių dienų jis net 24 kartus taisytas, tobulintas, redaguotas. Tik ne griežtintas, o liberalizuotas. Užuot ribojusi pardavimo valandas, Vyriausybė leido alkoholiu prekiauti ištisą parą. Jei anksčiau drausta alkoholiu prekiauti degalinėse, šiandien šio draudimo nebeliko. Degalinėse leidžiama alkoholiu prekiauti ištisą parą – net nakties metu. Tuo tarpu valstybės, kurioms pirmiausiai rūpi piliečių sveikata, ne visur ir ne visada leidžia pardavinėti alkoholį naktimis, ypač degalinėse. Alkoholiu prekiauti leidžiama net gyvenamuosiuose namuose, sanatorijų teritorijoje. Sakykim, visoje Suomijoje tėra 200 vietų, kur galima nusipirkti degtinės ar alaus. O Lietuvoje tokių vietų – dešimtis kartų daugiau. Vien Kaune ir jo apylinkėse greičiausiai yra daugiau nei du šimtai alkoholiu prekiaujančių parduotuvių ir kioskelių. Sumažėjo ir baudos, skirtos už nelegalią prekybą alkoholiu. Aplinkybė, jog asmuo pagaunamas parduodantis spiritinius gėrimus nepilnamečiams pakartotinai, netraktuojama kaip sunkinanti aplinkybė. Policija, pasieniečiai kaip įmanydami kovoja su nelegalia prekyba ir kontrabanda, sugaišta daug jėgų, laiko, energijos, o teisme alkoholio prekybos įstatymams nusižengę asmenys baudžiami... 500 litų bauda. 500 litų bauda šiuo verslu besiverčiantiems – tarsi katino ašaros.

Lietuvoje nebrangsta tik degtinė

Dr. A. Veryga ragino atkreipti dėmesį ir į aplinkybę, kodėl nekyla alkoholio kainos, kai visi kiti produktai ir gaminiai brangsta, ir brangsta ne po kelis centus, bet dešimtimis procentų ir net kartais. Ogi alkoholio kainos nekyla specialiai – kad kuo daugiau žmonių pajėgtų įpirkti spiritinių gėrimų ir ilgainiui prie jų priprastų. Sovietmečiu butelis degtinės kaštavo maždaug 10 rublių, o vidutinis atlyginimas siekė 120 rublių. Taigi sovietmečiu už atlyginimą būdavo galima įsigyti maždaug 12 butelių. Šiandien vidutiniškai uždirbantis lietuvis jau gali per mėnesį įsigyti per 100 butelių degtinės. Kodėl brangsta duona, sviestas, dešra, sūris, benzinas, elektra, o štai degtinė – ne? Tiesa, dabar jau akcizas alkoholiui padidės gal net apie 20 proc. Bet ar užtenka tokio padidėjimo? Juk degtinė tokiu atveju pabrangs tik litu, o alus – 8 centais. Beje, liberalais save vadinantys parlamentarai siūlo akcizą alkoholiui didinti tik palaipsniui ir po 5 proc. Taigi alkoholis, kuris, beje, yra prabangos prekė, iš tiesų visai nepabrangs. Bent jau jo vartotojai kainų šuolio tikrai nepajus.

Naikinama principingai dirbanti tarnyba

Vyriausybė šiandien kuria planus, kaip sunaikinti puikiai besidarbuojančią Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą. Ši tarnyba buvo įkurta 1998-aisiais ir nuo įkūrimo dienos labai principingai, aktyviai domisi, kaip cigarečių ir alkoholio pramonės magnatai laikosi jų veiklą ribojančių įstatymų. Principingai veikiančią instituciją Vyriausybė naikina prisidengdama šūkiu, esą naikinamos tarnybos funkcijos dubliuojasi su kitomis panašiomis tarnybomis. Nė velnio! Premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybė tiesiog ruošiasi įkurti kitą tarnybą, kurioje lemiamą žodį turėtų jau ne medikai, psichologai, o iš prekybos degtine ir alumi lobstantys verslininkai. Štai ir visa paslaptis, kodėl vieną tarnybą reikia keisti kita, labiau sukalbama. Padėtis sudėtinga dar ir dėl to, kad premjeras labiau įsiklauso į Ūkio ministerijos, kuri net neslepia atstovaujanti verslininkų interesam, rekomendacijas, o štai Sveikatos ministerijos pasiūlymus dažniausiai atmeta, ignoruoja. Vadovaujantis Vyriausybės logika, alkoholio suvartojimo mažėjimu labiausiai suinteresuoti... alkoholio gamintojai ir prekeiviai. Ir ši nesąmonė, pasak dr. A. Verygos, po truputį, prisidengiant pačiais gražiausiais šūkiais, įgyvendinama.

Pragaištinga liberalų politika

Paprašytas įvardinti seimūnus, kurie atkakliausiai gina degtindarių ir aludarių interesus, dr. A. Veryga paminėjo Petro Auštrevičiaus, Eligijaus Masiulio ir Gintaro Steponavičiaus pavardes. Šie parlamentarai, pasirodo, dažniausiai siūlo pataisas, liberalizuojančias prekybą alkoholiu. Štai nuo Naujųjų metų turėtų įsigalioti nuostata, griežtai reglamentuojanti, kada galima, o kada negalima televizijoje reklamuoti alkoholinius gėrimus. Apribojimai dar net neįsigaliojo, o jau Seime parengtos pataisos, kurios, jei bus priimtos, sušvelnins tą ir taip jau ne itin griežtą apribojimą.

Dr. A. Veryga informavo, kad visi, kurie nepritaria dabartinei Vyriausybės politikai dėl prekybos alkoholiu liberalizavimo, gali burtis į Nacionalinę tabako ir alkoholio kontrolės koaliciją. Į šią koaliciją jau dabar įeina per 20 nevyriausybinių organizacijų. Pagrindinis koalicijos uždavinys – apginti premjero G. Kirkilo naikinamą Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą. Kitas koalicijos uždavinys – rengti protesto akcijas, kuriose būtų smerkiami tie, kurie gina alkoholiu prekiaujančių verslininkų interesus.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija