Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Laukimo dovana

Kristaus gimimas Paveikslas senojoje Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčioje Artūro ŠULCO nuotrauka

Kai modernaus pasaulio žmogus laukia Kristaus gimimo, jo jausmai dvejopi – ar suteiks paguodą gimęs pasaulio Išganytojas? Ar Jis pagelbės Advento metu po parduotuvių sales besiplukiantiems pirkėjams, prie daugiakanalės televizijos visus vakarus praleidžiantiems žiūrovams, internete įvairiausių pramogų ir žaidimų ieškantiems jaunuoliams? Pagaliau ką Jis galės duoti į bažnyčias suplūdusiems „Jėzulio pažiūrėti“ prakartėlėje ir iki kitų Kalėdų (ar Velykų) Jį vėl pamiršusiems katalikams? Dievas artinasi prie žmogaus visada, bet jeigu žmogus to nemato ir nenori matyti – kuo tada gali padėti Išganytojas?

Dievo Sūnaus atėjimo į pasaulį paslaptis - ir artima, ir didinga: per Betliejuje tarp gyvulėlių gimusį bejėgį, savo dieviškos didybės ir galybės atsisakiusį Kūdikėlį Dievo Sūnus įžengė į pasaulį kaip pasaulio Atpirkėjas, prisiimdamas visus žemiškojo gyvenimo vargus, neteisybes, skausmus ir sunkumus.

Pradėti Lurdo jubiliejiniai metai

Mindaugas BUIKA

Masabelio kalno grotą Lurde, kur vyko Dievo Motinos apsireiškimai, kasmet aplanko milijonai maldininkų iš viso pasaulio

Gėrio ir blogio jėgų kova

Laukiant popiežiaus Benedikto XVI vizito pradėti celebruoti didžiosios Lurdo Dievo Motinos šventovės Prancūzijoje jubiliejiniai metai. 2008-ųjų vasario 11 dieną sukaks 150 metų nuo Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo mažame Prancūzijos pietvakarių Lurdo miestelyje, Masabelio kalno grotoje keturiolikmetei vietos mergaitei Bernadetai Subiru. Apsireiškimai, kurių iš viso buvo aštuoniolika, tęsėsi iki 1858-ųjų liepos 16 dienos. Ilgainiui malonėmis, ypač stebuklingais išgijimais, išgarsėjusi vietovė tapo labiausiai Europoje maldininkų lankoma Dievo Motinos šventovė. (Dabar į Lurdą, kuriame pastatyta didžiulė Bazilika, kasmet atvyksta iki 6 mln. piligrimų iš viso pasaulio.) Vienuole tapusi regėtoja Bernadeta Subiru popiežiaus Pijaus XI 1933 metais buvo paskelbta Bažnyčios šventąja, o popiežius Jonas Pauliaus II vasario 11-ąją – Lurdo Dievo Motinos liturginę šventę – paskelbė Pasauline ligonių diena.

Dar kartą apie LKD laidotuves

Taigi įvyko tai, kas turėjo įvykti: Lietuvos krikščionys demokratai (LKD) gruodžio 15 dieną įvykusioje konferencijoje nutarė, kad daugiau nei šimtmečio istoriją turinčiai partijai laikas išnykti iš Lietuvos politinio žemėlapio. Oficialiai tai buvo pavadinta būtinybe „konsoliduotis dešiniosioms jėgoms“. Tikrieji LKD vadovų tikslai buvo paslėpti: konferencijoje, kaip ir keletą mėnesių užsitęsusiose „derybose“ su TS, buvo sakoma, kad LKD niekur nedingsta, jie egzistuos TS kaip „lygiateisė“ bendrija. Bet tai tik dėl akių.

„Dvasios atgaivos pasisemti važiuoju pas Lenkijos lietuvius“

Gintaras VISOCKAS

Miroslavo seniūnas Jonas Juravičius sako, kad Lietuvoje mažai likę tikrųjų lietuviškų vertybių – jas užgožė pinigų, turto kultas bei visos kitos kapitalizmui būdingos ydos, įskaitant girtuoklystę Autoriaus nuotrauka

Kai Miroslavo seniūnas Jonas Juravičius pakvietė į svečius, apsidžiaugiau. Sutikau atvykti nė nedvejodamas. Mat kiekvienas susitikimas su buvusiu „Saulės“ kolūkio pirmininku J. Juravičiumi – įsimintinas, prasmingas. Suradęs pirmą laisvesnį pusdienį iš karto pajudėjau Alytaus link. O nuo Alytaus iki Miroslavo jau ranka paduoti – 13 kilometrų. Beje, važiuojant ramybės nedavė mintis, ką J. Juravičius šį kartą nutarė papasakoti, juk šiaip sau jis niekad neskambindavo. Vadinasi, ir šį sykį yra priežastis...

Prasminga patriotiškumo pamoka

Pirmoji pažintis su šiuo visą gyvenimą Lietuvos istorija besidominčiu žmogumi įvyko dar sovietmečiu. Tąsyk atsitiktinai buvau pakviestas į mūsų garsiųjų lakūnų Dariaus ir Girėno minėjimą Miroslavo kultūros rūmuose. Minėjimo organizatorius ir įkvėpėjas buvo ne kas kitas, o „Saulės“ kolūkio pirmininkas.

80 metų – mokyklai jaunystė

Loreta MASILIŪNIENĖ,

mokyklos papildomo ugdymo organizatorė,
religinio ugdymo kuratorė Bronius VERTELKA

Popiežiaus Benedikto XVI Palaiminimą Panevėžio M. Rimkevičaitės technologinei mokyklai įteikė mons. Juozapas Antanavičius

Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla minėjo 80-ies metų sukaktį. Šventė truko tris dienas. Pirmiausiai ant s. Margaritos Rimkevičaitės, mokyklos įkūrėjos, kapo uždegtos žvakelės ir padėta gėlių. Trumpai prisiminėme vienuolės švelnumą, vienuolinio gyvenimo pavyzdį, rūpestį, pasiaukojimą. Po to mokykloje vyko šventinių dienų atidarymas, kuriame dalyvavo visų klasių moksleiviai. Sveikino kaimynai – K. Paltaroko vidurinės mokyklos moksleiviai. Šiltos ir jaudinančios buvo klasių valandėlės „Mokykla – iš sesers Margaritos malonės“. Moksleiviai prisiminė ne tik mokyklos praeitį, bet ir savo šaknis: klases puošė stendai „Mano šeima“, „Kai aš mažas buvau“, „Aš ir mano draugai“ ir kiti. Įdomios buvo amatų dienos: rodyta, kaip siuvami drabužiai, pinamos juostos, dažomi margučiai.

Mylėjęs Dievą ir žmones

Benjaminas ŽULYS

Prelatas dr. Juozas Prunskis (1907-2003)

Rytoj sukaks šimtas metų, kai gimė prelatas dr. Juozas Prunskis. Tik kelių metų trūko, kad visa pažangioji lietuvių bendruomenė, Katalikų Bažnyčia tiek jo gimtojoje Lietuvoje, tiek išeivijoje būtų pažymėjusi garbingą sukaktį jam gyvam esant. Bet ir dabar jis neužmirštas. Šią sukaktį minime, savo žvilgsnį kreipdami į amžinybę, o kartu prisimindami jo nuveiktus kilnius darbus.

Dar 1997-1998 metais, minint prelato 90-ies metų sukaktį ir 65-erių metų kunigystės jubiliejų, jis su didžia pagarba buvo prisimintas daugelyje Lietuvos miestų ne tik gimtojoje Aukštaitijoje, bet ir Suvalkijoje, Dzūkijoje, Žemaitijoje – vietovėse, susijusiose su jo gyvenimu bei veikla, ypač tose mokyklose, kurios nuolat jautė prelato dosnią ranką.

Adventinė popietė prie žvakių šviesos

Svėdasiškių etnografinis ansamblis pradžiugino lyriškomis dainomis, o parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas papasakojo apie Advento reikšmę… Autoriaus nuotrauka

Svėdasai. Anykščių Kultūros centro Svėdasų skyrius kiekvienais metais organizuoja Adventui skirtas popietes. Toji tradicija nebuvo pažeista ir šiemet – miestelio kultūros darbuotojai gruodžio 12-ąją pakvietė visuomenę į Adventui skirtą renginį.

Renginys vyko kultūros namų vestibiulyje prie žvakių šviesos. Jo metu skambėjo vietinių jaunuolių skaitomi lyriniai posmai, plojimais buvo sutiktos Adventui, artėjančioms šv. Kalėdoms skirtos dainos, kurias atliko Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus etnografinis ansamblis, taip pat ir Svėdasų J. Tumo-Vaižganto gimnazijos choristės.

Amžiais nėra girdėta, kad apleistum bent vieną, kas bėga prie tavęs...

Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės

Alytaus dekanas ir Šv. Angelų Sargų parapijos klebonas kun. Arūnas Užupis už reikšmingus darbus įvairiose sielovados srityse dėkojo „Dienos namų“ direktorei Kristinai Bondarevai Autorės nuotrauka

Alytus. Ramią gruodžio penktadienio popietę pakiliai nusiteikę alytiškiai rinkosi į Šv. Angelų Sargų bažnyčią, kur šv. Mišias Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmių proga atvyko koncelebruoti Seirijų Švč. M. Marijos Škaplierinės parapijos klebonas kun. Vytautas Juozas Insoda, Alytaus dekanas kun. Arūnas Užupis ir Švč. M. Marijos, Krikščionių Pagalbos parapijos kunigas Valdas Simanaitis.

Įdomų pamokslą apie 1854 metais popiežiaus Pijaus IX paskelbtos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmos atsiradimo istoriją pasakė svečias iš Seirijų kun. V. J. Insoda.

Ramybės žvaigždės belaukiant

Petras KATINAS

Prieš šv. Kalėdas pasidžiaugta, kad sumažėjo žmonių, atėjusių pasiimti labdaros paketų, skirtų neturtingiausiems Lietuvos gyventojams. Tiems maisto paketams, kuriuos skiria vadinamajai intervencinei labdarai Europos Sąjunga, šiemet buvo skirta 11,3 mln. litų. Pagal ES reikalavimus, paramą gali dalyti tik savanoriškai dirbančios nevyriausybinės organizacijos. Lietuvoje tuo užsiima „Lietuvos Caritas“, Raudonasis Kryžius ir Maisto bankas. „Caritas“ išdalijo net 80 proc. visos Lietuvai skirtos labdaros.