Atnaujintas 2007 gruodžio 21 d.
Nr.95
(1592)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Alytaus dekanate

Amžiais nėra girdėta, kad apleistum bent vieną, kas bėga prie tavęs...

Alytaus dekanas ir Šv. Angelų
Sargų parapijos klebonas
kun. Arūnas Užupis už reikšmingus
darbus įvairiose sielovados
srityse dėkojo „Dienos namų“
direktorei Kristinai Bondarevai
Autorės nuotrauka

Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės

Alytus. Ramią gruodžio penktadienio popietę pakiliai nusiteikę alytiškiai rinkosi į Šv. Angelų Sargų bažnyčią, kur šv. Mišias Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmių proga atvyko koncelebruoti Seirijų Švč. M. Marijos Škaplierinės parapijos klebonas kun. Vytautas Juozas Insoda, Alytaus dekanas kun. Arūnas Užupis ir Švč. M. Marijos, Krikščionių Pagalbos parapijos kunigas Valdas Simanaitis.

Įdomų pamokslą apie 1854 metais popiežiaus Pijaus IX paskelbtos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmos atsiradimo istoriją pasakė svečias iš Seirijų kun. V. J. Insoda.

Pažymėjęs motinos vaidmens žmogaus gyvenime svarbą, prelegentas įtaigiai tęsė: „Motinos akys visada žiūri į pagimdytus visą gyvenimą, net po mirties iš ano pasaulio stebi mus. Net jei sūnus tapo didžiausiu nusikaltėliu, žmogžudžiu, motinos akys į jį žvelgia su meile. Keisčiausia, kad ji savo vaiku geba tikėti iki galo, palūžta negreit. Kuomet sūnus ar dukra nutolsta nuo jos, jinai kenčia, bet nesmerkia... Be motinos nuoširdžių pastangų nė vienas žmogus pilnutinai nesubręsta. Kodėl gi motiniškos meilės trūkumas taip stipriai pažeidžia besiskleidžiančias asmenybes? – atidžiai žvelgdamas į susirinkusius paklausė svečias iš Seirijų. Ir čia pat pridūrė: – Mat motina yra vienas iš Dievo ramsčių, kuris mus brandina delikačiai, po truputį, kantriai, neįsižeidžiant dėl nesėkmių...

Kadangi mūsų prigimtis susijusi su blogiu ir gėriu, tai ir motinų šiandien pasaulyje sutinkame įvairių. Bet šalia tų motinų yra Viena, kurios gyvenimas buvo kitoks – be kaltės, be pykčio, be skausmo dėl prarastų akimirkų. Tokia motina buvo Marija. „Malonėmis apdovanotoji“ – tai tikrasis Marijos vardas, ženklas ir esminis Jos bruožas. Su Ja yra pats Viešpats. Su Ja yra ir visi, kurie pildė ir įgyvendino išganymo darbuose labai sunkias, ypatingas užduotis. Todėl kiekvienas, kuris garbina Ją ir šlovina, į Ją kreipiasi. Amžiais nėra girdėta, kad apleistum bent vieną, kas bėga prie Tavęs, šaukiasi Tavo pagalbos ir prašosi užtariamas... Amen“, – baigdamas pažymėjo prelegentas.

Marija ir bendruomeninis dvasingumas

Po šv. Mišių maldos namuose prasidėjo viešosios įstaigos „Dienos namai“ organizuota dvasinė konferencija. Toliau tęsdamas savo pamoksle išsakytas mintis, Seirijų klebonas kun. V. J. Insoda aptarė Dievo Motinos santykius su žemiškuoju sužadėtiniu Juozapu: Jėzaus buvimas tarp judviejų apšviesdavo, suteikdavo prasmę, paguosdavo, išlaikydavo išimtinai antgamtinį jų santykį.

Kalbėdamas apie Marijos bendravimą su Sūnumi Jėzumi, prelegentas čia įžvelgė didelį panašumą į santykius, siejančius Švč. Trejybės asmenis. Marija suprato ir kartu išgyveno Sūnaus rūpesčius, kurie Ją pastoviai ištraukdavo į Dievo valios aukštumas. Tai buvo bendravimas tarp atsakingų asmenų.

Aptardamas Marijos bendravimą su Apaštalais, svečias iš Seirijų pažymėjo jų ypatingą pagarbą Jėzaus Motinai. Po prisikėlimo įvykių Jėzus, atpirkęs žmoniją, pavadino mokinius savo broliais ir seserimis. O kadangi Marija buvo atpirkta kaip ir visi, Ji tapo dar ir Jėzaus Seserimi. „Šis Jos įsivaizdavimas ne tik Motinos, bet ir Sesers pavidalu palengvina Jos santykio su Apaštalais supratimą. Santykis, kuriame vyravo pagarba ir sielų pasidalijimo galimybė, maitino ir Apaštalus, ir Mariją.“

Pasak prelegento, šis santykis vėliau tapo ypač intensyvus ir gilus Marijai gyvenant su apaštalu Jonu. „Kas galėtų kada nors kažką pasakyti apie jų vienybę – Marija jau tapo pilnai forma, Bažnyčios tipu, o Jonas buvo pašauktas aprašyti Bažnyčią, ypač jos ateitį, per Apokalipsę...“

Baigdamas pranešimą svečias susirinkusiems patarė prašyti Dievo Motinos pagalbos, kad padėtų mums būti Jos sekėjais, Jos mažaisiais broliais ir seserimis Jos tobulame bendruomeninio dvasingumo įgyvendinime.

„Išdžiūvus žemė teatsigaivina…“

Antroje konferencijos dalyje ramų ir iškilmingą adventinį koncertą, režisuotą direktorės pavaduotojos Ritos Leitanienės, susirinkusiems parengė Muzikos mokyklos bendruomenė. Po maldos namų skliautais darniai liejosi jaunių choro „Lakštangėlė“ (vadovė Janina Adamonytė) atliekami J. Naujalio, J. Concone, Ž. Bizė kūriniai. Tyloje švelniai skambėjo kanklių ansamblio „Rasodėlė“ (vadovė Alė Žebrauskienė) melodijos, jaunųjų smuikininkų ansamblis (vadovės Rita Frendzelienė ir Rima Girdžienė) suvirpino dalyvių širdis D. Šostakovičiaus bei H. Hendelio kūriniais.

Žvilgsnis į „Dienos namų“ veiklą

Trečioje konferencijos dalyje buvo paminėtas VšĮ „Dienos namai“ dešimties metų darbo jubiliejus. Įstaiga, tarp kurios steigėjų bei dalininkų yra kun. V. J. Insoda, buvęs Alytaus dekanas ir Šv. Angelų Sargų parapijos klebonas, dabartinis dekanas ir klebonas kun. Arūnas Užupis, gydytojas Almantas Geležius, soc. pedagogė Inga Remeikienė, direktorė Kristina Bondareva, per dešimtį metų parapijos ir miesto bei rajono tikintiesiems yra suorganizavusi per 200 viešų neformalaus suaugusių krikščioniško švietimo renginių. Tai – Šv. Rašto studijos, moralinės konferencijos, valstybinės ir religinės šventės, a. a. miesto Garbės piliečio kun. Prano Gavėno, SDB, atminimo renginiai, parapijos katechizavimo grupės „Židinėlis“ susitikimai, piligriminės kelionės, vietinės parapijos šventės.

Įvairiose įstaigos organizuotose dvasinėse konferencijose savo įžvalgomis su tikinčiaisiais ne vieną kartą dalijosi nemažas būrys iškilių Lietuvos Katalikų Bažnyčios dvasininkų: mons. Alfonsas Svarinskas, kun. Petras Dumbliauskas, SDB, bažn. t. dr. Vytautas Brilius, MIC, kun. Kęstutis Kazimieras Brilius, MIC, moral. teol. dr. kun. Algirdas Petras Kanapka, kun. Jonas Varkala, kun. Stanislovas Stankevičius, kun. Rimantas Baltrušaitis, kun. Arūnas Kesilis, kun. Vytautas Antanas Matusevičius, kun. Gediminas Marcinkevičius, kun. Arūnas Simonavičius, sielų gydytoja Birutė Žemaitytė ir kt.

Nuo 1998 m. rugpjūčio iki 2005 m. lapkričio Šv. Angelų Sargų bažnyčioje kiekvieną trečiadienį įstaigos direktorės ir parapijos savanorių iniciatyva vyko valandos pamaldos, skirtos Dievo Motinos garbei. Jose buvo giedama, meldžiamasi, prašant Švč. Mergelės Marijos užtarimo, skaitomos ir apmąstomos mintys iš Naujojo Testamento Apaštalų darbų knygos ir apaštalo Pauliaus laiškų, teologų mintys apie Marijos gyvenimo įvykius.

Nuo 2002 metų įstaigoje šalia suaugusių švietimo atsirado ir plėtėsi neformalaus vaikų krikščioniško švietimo veikla. Vyko šeimų klubo „Saulėgrąža“ savaitiniai užsiėmimai, dieninės vaikų vasaros poilsio stovyklos bei „Dorybių mokyklėlės“ socializacijos užsiėmimai, skirti miesto moksleiviams papildomai ugdyti mokslo metų eigoje. Užsimezgė ilgalaikiai nuoširdūs bendradarbiavimo ryšiai su Muzikos mokykla ir Vaikų globos namais.

Mylėk savo artimą, kaip save patį [Mt 22, 39]

Pasibaigus koncertui, įstaigos bendruomenės narių pasveikinti ir įteikti direktorei Alytaus apskrities viršininko padėką bei dovaną atvyko jo pavaduotoja Ona Balevičiūtė su Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktore Irena Pilipčikiene. Direktorę K. Bondarevą sveikino, dėkojo už nuveiktus darbus tikinčiųjų sielovados, švietimo bei socialinėje srityse Alytaus dekanas kun. A. Užupis, miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Tamaševičienė, Švietimo skyriaus vyr. specialistė Elvyra Aleknavičienė, Vaikų globos namų direktorius Romutis Žebuolis su pavaduotoja Jūrate Žvaliauskiene, Muzikos mokyklos direktorės pavaduotoja Rita Leitanienė, įstaigos steigėjai, dalininkai bei savanoriai.

Padėkojusi visiems už dėmesį įstaigos veiklai bei artimo meilę, direktorė kartu su klebonu pakvietė visus susirinkusius į parapijos salę sušilti prie kavos puodelio, pasidalyti įspūdžiais ir pažiūrėti Alytaus regioninės televizijos žurnalistės Jūratės Marčiulaitienės naujai sukurtą filmą apie „Dienos namų“ veiklos istoriją.

Sušilę bei pasistiprinę vaišėmis parapijos salėje, įstaigos bendruomenės nariai ir svečiai, atidžiai žvelgdami į nufilmuotą „Dienos namų“ veiklos istoriją, vėl pasijuto filmo herojais, šiltai prisiminė netolimos praeities puslapius bei steigėjo kun. Vytauto Juozo Insodos filme ištartus Jėzaus žodžius: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ [Mt 18, 20]. Visi dar aiškiau įsitikino, kiek daug gerų darbų galima nuveikti padedant kitiems bei dalijantis su kitais, t. y. bendradarbiaujant Jėzaus ir Apaštalų draugystės pavyzdžiu, atpažįstant ir gerbiant Dievo Sūnaus paveikslą kituose, o ypač – bendradarbiuose.

Erika Zienkaitė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija