|
Šventės prasmė
Kalėdos tai ne pirkinių, ne blizgučių, ko gero, net ne šeimos šventė. Ir tiems, kurie vis dar dejuoja, kad nėra sniego, nėra žiemos, norisi atsakyti jau daug metų sniego nebūna, jis pasiliko tik kalėdiniuose atvirukuose. Be to, tai ir ne žiemos šventė. Saulė, tiesa, sugrįžta, kaip jai nustatyta, bet ir ne jos sugrįžimą mes švenčiame.
Tikroji šventė iš drovumo nepasakome, nors girdime Evangeliją, skaitomą bažnyčioje: Emanuelis Dievas su mumis. Galėtume tą dažniau prisiminti. Rodos, stačiatikiai Velykų rytą vieni kitus sveikindami sako: Kristus prisikėlė, ir atsako: Iš tikrųjų prisikėlė. Ir gerai daro, kad tą kartoja.
Visada svarbu prisiminti šventės esmę. Nors dažnai kartojant žodžius kyla pavojus juos sumenkinti, bet jei yra gera valia žodžiai prasmės nepraras. Blogiau yra prasmingų žodžių visai nesakyti, nes tada gresia užmarštis. Todėl sakyti Dievas su mumis Kalėdų laiku būtų prasminga kuo dažniau. Ir ne vien mintyse ir širdyje geriausiai tą ištarti balsu.
Galima perfrazuoti ir Marijos Magnificat ir giedoti: Didį dalyką padarė mums Visagalis, ir šventas yra jo vardas. Marija suprato, kokią dovaną gavo, bet ši didžioji dovana yra ir mums visiems ir dėl mūsų. Todėl galime giedoti džiaugsmo giesmę.
Netikroms prasmėms atkritus, pasiliko džiaugsmas geros valios žmonėms. Kažkodėl angelai dabar pakeitė savo žodžius ir gieda Jo mylimiems žmonėms, o anksčiau skelbė geros valios žmonėms ramybę. Matyt, verčiant iš kalbos į kalbą kas nors pasikeičia. Ar visi Jo mylimi yra geros valios, o kokių nors blogesnės valios mūsų Jis nemyli, bet ramybė blogavaliams neateina. Tai ir yra geriausia, kas pasiliko tikrasis džiaugsmas ir su gera valia ateinanti ramybė. Kartais net keblu mums, vieniems kitus sveikinantiems, kai reikia vis gero linkėti, bet ne mažesnio už tą, kuris mums jau yra duotas, kad Dievas yra su mumis. Kiti, žemiškesni, dalykai yra mažiau džiugūs dėl laikinumo ir trapumo ir apskritai mažesnės vertės.
Jau pasijuokta iš mūsų tarsi turėtų arba pridurtų prie tikrosios šventės prasmių. Ne žiemos, kaip matome, kuri neateina. Ne pirkinių, nes vieniems jų per daug, kitiems per maža, o dar ir kainos kyla. Ne blizgučių, nes akis gadina ir šiaip nusibosta. Ne šeimos, nes imame nežinoti, kas yra šeima, o gal ir žinoma, tačiau toli, kur nors į Airiją išvykusi. Visos šios prasmės laikinos, netikros. Tik visada galime vieni kitiems palinkėti, kad pradžiugtume prisiminę tikrąją Kalėdų prasmę, nes be jos, kad ir kiek visokių laimių vaikysimės, nepavysime, tik užpuls dabar madinga tokia madinga liga depresija.
Girdime giedant: Sveikas, Jėzau gimusis! ir tai yra tikrasis ir neatimamas džiaugsmas. Kitus džiaugsmus prisiduriame. Gerai, jeigu saikingai ir tikro džiugesio nepagadindami. Jeigu per daug ir tikrąjį užmiršę tada ne šventė lieka, o visiškas niekas. Todėl linkiu, kad būtų šventė.
Gražina Trimakaitė
Marijampolė
© 2007 XXI amžius
|