|
Teismų įstatymo pakeitimo projekto nuostatos žingsnis atgal
Gruodžio 10 dieną Lietuvos Sąjūdis padarė pareiškimą dėl Seimui pateikto svarstyti Teismų įstatymo pakeitimo projekto, kuriame šio įstatymo pagrindines nuostatas pavadino žingsniu atgal demokratijos plėtotėje. Toliau pareiškime sakoma: teisinėje valstybėje į teisingumą vykdančią instituciją teismus, yra integruojama visuomenė. Jos atstovai dalyvauja nepriklausomų teismų struktūrose vykdant teisingumą (prisiekusieji, tarėjai, taikos teisėjai), formuojant teismų sistemą bei teisėjų korpusą.
Valstybėse, kuriose įsigali autokratinis režimas, šios teisės paprastai naikinamos. Taip nutiko frankistinėje Ispanijoje prisiekusiųjų teismai panaikinti nuo 1936 metų, sovietinėje Rusijoje prisiekusiųjų teismai buvo panaikinti 1918 metais, nors tarėjų institucija čia buvo įvesta, tačiau greta teismų su tarėjais sovietinėje Rusijoje egzistavo specialūs teismai, vadinamosios troikos, kuriose jokie tarėjai nedalyvavo; nacistinėje Vokietijoje visuomenės atstovų institucija buvo panaikinta 1939 metais vadinamuoju Teismų supaprastinimo potvarkiu. Yra žinoma, kad Hitleris labai neigiamai vertino tarėjų dalyvavimą teisme, nes, jo nuomone, jie tik įneša painiavą ir sudaro sąlygas teisėjui vengti atsakomybės. Jis pasisakė už viso šio šlamšto pašalinimą. Fašistinėje Italijoje tarėjų dalyvavimas teismų procesuose Musolinio valdymo metais taip pat buvo apribotas. Žlugus diktatūriniams režimams, šiose valstybėse visuomenės atstovų funkcijos teismuose atstatytos.
Šiuo metu Europoje išliko viena valstybė Lietuva, kurioje pagal 1995 metais priimtą teismų įstatymą visuomenės atstovai buvo nušalinti nuo teisingumo vykdymo teismuose ir dabar jame nedalyvauja. Motyvai, kuriais remiantis Lietuvos visuomenė nušalinta nuo teisingumo vykdymo, nesuprantami, giliai įžeidžiantys Lietuvos piliečius. Jie suformuluoti buvusių sovietinių teisininkų ir išdėstyti praėjusios kadencijos Seimo Žmogaus teisių komiteto rašte V 2004-10-06 Nr. 112-S-447. Čia teigiama, kad Lietuvos visuomenė tokiam žingsniui nesubrendusi neturi dvasinės kultūros, politinio brandumo, istorinės atminties, neturi ateities vizijos. Tvirtinama, kad Lietuva dar yra pereinamajame laikotarpyje į demokratinę valstybę (duodama suprasti, kad priimtina autokratinių valstybių teismų sistema).
Panašios pozicijos laikosi ir dauguma dabartinio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių. Šis komitetas yra pateikęs prezidento vardu Seimui svarstyti naują Teismų įstatymo pakeitimo projektą, kuris paruoštas neatsižvelgiant į šiuolaikinėms demokratinėms valstybėms priimtinus standartus visuomenės atstovams vykdant teisingumą čia vietos nėra, o vadinamoji ,,teismų reforma yra tik kosmetinių priemonių rinkinys, kuriuo bandoma sudaryti teismų sistemos atvirumo regimybę, nepagerinant realios situacijos.
Stebina tai, kad rengiant šį įstatymo projektą visiškai neatsižvelgta į Nacionalinį Žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų planą, kuris pagal Pasaulio konferencijos žmogaus teisių klausimais rekomendacijas, Lietuvos visuomeninių organizacijų iniciatyva, buvo paruoštas ir patvirtintas Seimo nutarimu 2002 m. lapkričio 7 dieną Nr. IX-1185. Plano 14 skyriuje 2 skirsnyje numatytos priemonės įvesti Lietuvos teismų sistemoje tarėjų instituciją. Plano vykdymą ir dalinį finansavimą rėmė JT atstovybė Lietuvoje.
Apie tai 2006 m. birželio 28 d. Lietuvos Sąjūdis ir Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacija 6000 Lietuvos piliečių vardu (surinkti parašai) informavo Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo pirmininką ir Teisėjų tarybos pirmininkę, prašydama pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Konkretaus atsakymo negauta iki šiol.
Priėmus Seimui pateiktą teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą XP-1281(3*), Lietuvoje ir toliau būtų stabdoma demokratijos plėtra, didėtų praraja tarp visuomenės ir teismų, būtų atvertas kelias dar didesniam, nežabotam korupcijos plitimui.
Visa tai yra grubus, netoleruotinas Lietuvos piliečių teisių pažeidimas, kuris turės būti įvertintas atitinkamų ES, kuriai priklauso ir Lietuva, institucijų.
Raginame nepriimti naujos redakcijos teismų įstatymo tol, kol Seimas galutinai neapsispręs dėl pateiktų Konstitucijos pataisų, kurios leistų įteisinti teismų sistemoje visuomenės atstovus ir suformuoti Teismų tarybą su visuomenės atstovais. Taip pat pažymime, kad teismų reforma yra labai aktualus klausimas, todėl raginame dėl minimų Konstitucijos pataisų apsispręsti neatidėliojant.
Rytas Kupčinskas,
Seimo narys, Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas,
Prof. Vladas Vilimas,
Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos tarybos narys
© 2008 XXI amžius
|