Atnaujintas 2008 sausio 11 d.
Nr.3
(1596)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

„Šiluva Žemaičių
istorijoje“
ir jos autorius

Popiežius apie jaunųjų
migrantų problemas

Laisvi, bet puolę?

Pirmasis Popiežiaus vizitas – į prieglaudą

Šventasis Tėvas Globos
namų pacientei
suteikia palaiminimą

„Marijos dovanos“ gavimas

Labai simboliška, kad popiežius Benediktas XVI, kuris nuolat skatina rūpinimąsi vargšais, pirmąjį 2008 metų vizitą skyrė netoli Vatikano esantiems benamių globos namams. Šiuos namus, pavadintus „Dono di Maria“ („Marijos dovana“), kuriuose palaimintosios Teresės iš Kalkutos įkurtos Meilės misionierių kongregacijos narės maitina ir globoja šimtus Romos benamių, skurstančių, bedarbių, į alkoholizmo liūną pakliuvusių asmenų, daugiausia imigrantų, popiežius Jonas Paulius II inauguravo 1989-ųjų gegužės 21 dieną. „Dono di Maria“ prieglauda yra įsikūrusi šalia Tikėjimo doktrinos kongregacijos pastato, kuriame vadovaudamas Šventojo Sosto dikasterijai iki išrinkimo Popiežiumi darbavosi Benediktas XVI (tuometinis kardinolas Jozefas Ratcingeris).


Sausio 13-osios apmąstymas

„Nejaugi nedreba sunki ranka, pakilus prieš beginklę minią? Gal nulieta iš geležies širdis tava, kad nejaučia, jog taikią žemę mina?“ – taip rašė 1991 metais Giedrė Baltrušaitytė, devintos klasės mokinė, sukrėsta Sausio 13-osios įvykių. Išties tiktai mūsų Viešpaties Dievo Sūnaus gailestingiausioji Širdis, skleisdama nepaprastą palaiminimų šviesą, ir pasinaudodama bebaimių Tėvynės laisvės gynėjų auka, 1991 metų lemtingą Sausio 13-ąją stebuklingai sustabdė tą barbarišką sovietinio agresoriaus leteną, kuri buvo užsimojusi sutraiškyti tiesos, laisvės bei kitus idealus, tai yra sugriauti svarbiausius tautos gyvybingumo pamatus.


Mirė žymus vargšų gynėjas

Kardinolas
Aloizijus Loršeideris, OFM

Gruodžio 23 dieną mirus žymiam Brazilijos kardinolui Aloizijui Loršeideriui, OFM, kuris buvo vienas iš įtakingiausių Bažnyčios hierarchų Lotynų Amerikoje, nesvyruojantis neturtingųjų teisių gynėjas, Popiežius pasiuntė užuojautos telegramas velionio paskutinės rezidavimo vietos Porto Alegros arkivyskupui Dadeušui Gringsui ir Mažųjų brolių kongregacijos, kuriai priklausė kardinolas A. Loršeideris, generaliniam vyresniajam tėvui Chozei Rodrigesui Karbaljo. Telegramose pabrėžiamas jo „nuolatinis ir dosnus atsidavimas“ Bažnyčiai dirbant visose jam patikėtose pareigose.


Mintys Sausio 13-ajai

Tai, kad prieš 17 metų susitelkę ir aukščiausią vienybę Sausio agresijos dienomis parodę Lietuvos žmonės apgynė atkurtą nepriklausomybę, buvo nepakartojamas stebuklas. Tuo metu atsiradę didvyriai pasiryžo vesti tautą į nepriklausomybę, į atsiskyrimą nuo sovietinės imperijos, iš kurios tauta buvo patyrusi daug kančių.


Demokratijos egzaminas

Petras KATINAS

Michailas Saakašvilis perrinktas
Gruzijos prezidentu

Susidomėjimas neeiliniais Gruzijos prezidento rinkimais, įvykusiais sausio 5 dieną, buvo nepaprastai didelis. Iš ES, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) bei kitų valstybių atvyko per 1000 stebėtojų. Kaip žinoma, po lapkričio mėnesio įvykių, kai opozicija prezidentui Michailui Saakašviliui surengė protesto akcijas Tbilisyje, prezidentas buvo įvedęs (tiesa, labai trumpam) nepaprastąją padėtį ir, pats atsistatydinęs, paskelbė pirmalaikius prezidento rinkimus. Opozicija kaltino prezidentą diktatorišku valdymu, politinių priešininkų persekiojimu, žiniasklaidos uzurpavimu ir t. t. Opoziciją itin užrūstino privačios televizijos stoties „Imedi“ („Viltis“) laikinas uždarymas, mat toji stotis buvo pagrindinis opozicijos ruporas, o jos savininkas – gruzinų milijardierius, labai neaiškiais būdais susikrovęs savo milijardus Badris Patarkacišvilis, dabar pasprukęs ne tiktai nuo Gruzijos, bet ir nuo Maskvos teisėsaugos. Šiuo metu jis gyvena Londone.


Mirė lenkų kino legenda

Varšuvoje mirė lenkų kino legenda, vienas lenkų kino mokyklos tėvų Ježis Kavalerovičius, kuriam buvo 84 metai. 1922 metais Hvizdecės miestelyje dabartinės Ukrainos teritorijoje gimęs J. Kavalerovičius po Antrojo pasaulinio karo persikėlė gyventi į Lenkiją, kur 1946-1949 metais Krokuvoje studijavo Dailės akademijoje. Vėliau jis baigė kino institutą ir visą savo gyvenimą susiejo su kinu. 1955-aisiais J. Kavalerovičius, kurio tėvas buvo armėnas, o motina – prancūzė, buvo paskirtas vadovauti kino studijai „Kadr“. Jis niekada nepasidavė komunistinės administracijos spaudimui kurti propagandinius filmus, bet jo studijoje buvo sukurti vieni geriausių Andžejaus Vaidos, Tadeušo Konvickio ir Juliušo Machulskio filmų.


Prisiminimai iš Girdžių

Kun. Viktoro Šauklio, MIC, 100-osioms gimimo metinėms

Kun. Viktoras Šauklys, MIC

2003 m. balandžio 14 d. mirė ilgametis Jurbarko dekanato Girdžių parapijos klebonas kun. Viktoras Šauklys, MIC. (Gimė prieš 100 metų, t.y. 1908 m. sausio 13 d.) Kunigas 32 metus tarnavo šios bendruomenės tikintiesiems. Norisi prisiminti šį taurų kunigą, nuoširdžiai dirbusį tamsioje persekiojimo naktyje.

Medinė kukli bažnytėlė ant Mituvos upės kranto, bažnytkaimis, upės užtvanka ir krioklys netoli šventoriaus; Mituvos pakrantės krūmuose pavasarį skamba lakštingalų koncertai. Čia daugelį kartų vykdavome su pažangaus jaunimo būreliais į svečius. Mus visada su šypsena sutikdavo kun. V. Šauklys, vargonininkė Irena, varpininkė Onutė – Amerikos pilietė (ten gimusi), bet tuo metu tai buvo slepiama.


Stiprink, Kūdiki Taikos, mūsų gerą valią

Po spektaklio nusifotografavo
Kalėdų konferencijos organizatoriai
ir dalyviai. Kairėje – dekanas
klebonas kun. Arūnas Užupis,
dešinėje – kun. dr. Algirdas
Petras Kanapka

ALYTUS. Antrą šv. Kalėdų dieną alytiškiai rinkosi į Šv. Angelų Sargų bažnyčią, tikėdamiesi pagilinti savo dvasinę patirtį, sutikti daugiau Kūdikėlio Jėzaus Gimimo slėpiniu besidžiaugiančių bendraminčių.

Šv. Mišias tądien celebravo svečias iš Marijampolės kun. dr. Algirdas Petras Kanapka. Evangelijos skaitinys tądien visiems susirinkusiems priminė pirmojo kankinio apaštalo Stepono istoriją. Pasak prelegento, Jėzaus mokinys Steponas buvo vienas iš pirmųjų Gerąją Naujieną priėmusių su giliu tikėjimu, o vėliau stengėsi ją įkūnyti netgi savo gyvybės kaina.


Kalėdinės mintys

Nemakščių vaikai lanko
parapijos senelius

Nemakščiai. Žiema... Tamsa... Šaltis... Tvartelis... Šventoji Šeima... Laukimas... Gimimas... Kūdikėlis... Prakartėlė... Piemenėliai... Žvaigždė... Šviesa... Šiluma... Stebuklas... Ir taip daugybė žodžių sukasi mintyse šv. Kalėdų laikotarpiu. Nėra didesnio stebuklo už žinią, kad Kūdikėlis Jėzus, neradęs vietos žmonių namuose, gimė tvartelyje, ir po dviejų tūkstančių metų skubančius, nerandančius akimirkos net telefono skambučiui žmones kviečia susirinkti į jaukius namus, prie bendro stalo ir pasidalinti kalėdaičiu, per kurį perduodama meilė, geriausios mintys ir šiluma greta esančiam bei tam, kurio jau šalia nėra.


Viduržiemio žaidimai

Petras KATINAS

Pasiligojus vienam iš paskutinių komunistinių diktatorių – Kubos „tėvui ir mokytojui“ Fideliui Kastro, o jo vietą užėmus Venesuelos prezidentui Hugo Čavesui, pasiskelbusiam XXI amžiaus socializmo kūrėju ir už tai tapusiam dideliu Kremliaus draugu, bemat ir Lietuvoje atsirado vienas toksai, pasiskelbęs ne tik savo garsaus senelio, 1940 metais atnešusio Stalino saulę Lietuvon, idealų tęsėju, bet ir naujuoju Če Gevara! Tiems, kurie jau pamiršo, kas buvo tas iš Argentinos kilęs marksizmo-leninizmo fanatikas, paties F. Kastro paskirtas į Boliviją kelti revoliuciją, priminsime, kad dabar šio komunistų fanatiko portretai spausdinami ant šimtų tūkstančių marškinėlių, kuriuos mielai dėvi įvairaus plauko anarchistai, keliantys riaušes pasaulio miestų gatvėse, reikalaudami tariamo socialinio teisingumo.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija