Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Memuarai
Pasaulis
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Dainuojam Lietuvą kaip džiaugsmą

Vetusta Prišmantienė

Bėga metai, nusinešdami ir guldydami į istorijos puslapius didžius tautų, valstybių, pasaulio įvykius, žmonių netektis, skausmą, apviltas ir išsipildžiusias svajones, atplukdydami naujas, ne mažiau viliojančias. Toks jau yra Žmogus: jei jis netikėtų gėriu, net ir sunkiausią valandą nejaustų šviesesnio gyvenimo troškimo – apniuktų jo siela, sunyktų asmenybė. Tą ypač stipriai jaučia nedidelės tautos, kurias šimtmečiais trypia galingesnės kaimynės.

Sausio 13-oji kviečia vienybei

Minėjome 17-ąsias tragiškų, bet kartu didingų Sausio 13-osios įvykių metines. Švęsdami Laisvės gynėjų dieną, prisiminėme kruviną tų laikų dramą, po Vilnių grėsmingai važinėjančius metalinius šarvuočius. Atsiminėme vienybės valandas, kai visi buvome broliai – ir saugodami savo kūnais jaunai nepriklausomybei svarbius pastatus, ir dalindamiesi arbata ar sumuštiniais, ir melsdami Dievą laisvės tėvynei, ir atsisveikindami su žuvusiais broliais ir viena sesute.

In memoriam

Vytautas Landsbergis

Prieš 17 metų mūsų visų sesuo Loreta žuvo po tanku su raudonomis žvaigždėmis.

Nepamirškime, jau paskelbtoje Nepriklausomoje Lietuvoje tuo tanku dar sykį buvo atvažiavę „išvaduotojai“.

Kruvinos žvaigždės ir šiandien dega Kremliaus bokštuose, bet tai ne mūsų žvaigždės.

Neverta jų saugoti bet kurio atgyvenusio tilto puošmenose ar įsisegus nešioti kaip komunizmo suvenyrą. Tegul visokie fakyrai, burtininkai ir smegenų plovėjai jas ryja kartu su tarybinėmis dešrelėmis.

Nerimo mintys

Kun. Robertas Grigas

...Kas įdrąsina beginklius žmones dainuoti ir nesitraukti prieš tankus, kulkas, akivaizdžią fizinę okupacinės armijos persvarą?.. Dėl Valstybės, kuri dar tik kuriasi, kuri dar „nieko nedavė“ ir labiau egzistuoja tų pačių žmonių, gynėjų, sielose, jų širdies vizijoje, o ne apčiuopiamoje, materialioje realybėje?

Paminėta Laisvės gynėjų diena

Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija prie Seimo rūmų

Praėjusį savaitgalį Lietuvoje paminėta Laisvės gynėjų diena. Prisimenant 1991 m. sausio 13 d. įvykius, Seime surengtas iškilmingas posėdis, po kurio vidurdienį prie Seimo rūmų vyko Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija, vėliau buvo aukojamos šv. Mišios Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje. Po jų Antakalnio kapinėse buvo pagerbtos Sausio 13-osios aukos. Sekmadienį taip pat buvo pagerbti Laisvės gynėjai, palaidoti Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio kapinėse. Sekmadienio popietę Seimo vadovybė susitiko su nukentėjusiais per Sausio 13-ąją ir žuvusių giminėmis.

Mirė žymus JAV lietuvių veikėjas Juozas Giedraitis

Juozas Giedraitis

Šeštadienį, sausio 12 dieną savo žemišką kelionę baigė Tautos Fondo (JAV, Niujorkas) Garbės pirmininkas, didelis Lietuvos patriotas, visą savo gyvenimą atidavęs Tėvynei – Juozas Giedraitis. Jis mirė JAV, kur gyveno nuo 1949 metų, eidamas 98-uosius metus.

Juozas Giedraitis gimė 1910 m. gruodžio 18 d. Paskynuose, Šimkaičių vls., Raseinių aps. 1930 m. baigė Raseinių gimnaziją. 1933 m. baigė Kariūnų aspirantų kursus karo mokykloje ir 1937 m. – Ginklavimo karininkų kursus. 1931-1936 m. lankė Vytauto Didžiojo universitetą ir 1938 m. gavo teisininko diplomą. 1937-1941 metais tarnavo kariuomenėje. Prieš pat karą, 1941 metų birželį, buvo paskirtas ginklininku į 4-ąjį artilerijos pulką. Karas užklupo Pabradėje. Atsiskyręs nuo Rusijon traukiančios divizijos, pervedė nemažą skaičių vyrų ir ginkluotės į Aluntą. Tenai 1941 m. birželio pabaigoje buvo vokiečių internuotas ir pasirinko civilinį gyvenimą. Stažavosi Apygardos teisme, Kaune buvo paskirtas teisėju, o nuo 1943 m. lapkričio17 d. – ėjo advokato pareigas.