Atnaujintas 2008 sausio 18 d.
Nr.5
(1598)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

„XXI amžius“ turi teisę į skaitytoją

Perskaičiau Rūtos Gajauskaitės straipsnį „Senukai eina į karą“ ir ankstesnius autorės straipsnius, agituojančius stoti į pensininkų partiją. Ar tai nebus tikslas susilpninti vienintelę dešiniąją partiją – Tėvynės sąjungą? Kodėl autorė teigdama, jog biudžetą patvirtino triuškinanti Seimo dauguma, nepaminėjo konservatorių partijos, kuri neprisidėjo prie daugumos triumfo? Nejaugi tik todėl, kad ji turi mažai balsų?

Man įdomu ir tai, kad kriminologė R. Gajauskaitė nepalaikė konservatorių, kai jie reikalavo iškelti baudžiamąją bylą kolchozų turto grobstytojams, kai visos kitos partijos buvo prieš. Jau tuomet, kai generaliniu prokuroru buvo Artūras Paulauskas, tapo aišku, kas yra kas, o svarbiausia, kad jis ir tos partijos yra atsakingos ir už valstybės turto prichvatizavimą. Kodėl ji tuomet tylėjo?

Dabar, kai laikraštyje, atstovaujančiame katalikiškoms patriotinėms jėgoms, yra peršama nauja partija, kuriai vadovauja karininkas (pavardė kažkodėl irgi nutylima), kyla klausimas, ar nebūsim suklaidinti, kaip suklaidino „Baltijos kelias“, kvietęs nebalsuoti? Iš to išlošė tik socdemų valdžia (su giminingom partijom), kuriai ir priklauso šis laikraštis.

Po rinkimų į savivaldybes su R. Paksu nuėjo ne tik socdemai (kaip to ir reikėjo tikėtis), bet ir kiti, tarp jų ir liberalų sąjūdis su P. Auštrevičiumi priešaky.

Kol Tėvynės sąjungoje yra V. Landsbergis, A. Kubilius, J. Razma ir kiti patriotai, nereikia ieškoti neaiškios struktūros, neaiškių programų. Kažkodėl R. Gajauskaitės straipsnių, ginančių tiesą ir teisiuosius, neteko matyti. Neturim teisės išbarstyti balsų (kad nelaimėtų tie patys dabartiniai valdininkai). Tėvynės likimu nebegalima žaisti.

Man kelia nerimą tie pažįstami katalikai ir tremtiniai, kurie nežada eiti balsuoti. Jie pasimetę didžiosios žiniasklaidos išmetamoje informacijoje, valdžios užsakytuose straipsniuose, nesusigaudo jos noruose sulyginti ir suvienodinti visas partijas. Ypač puolama Tėvynės sąjunga – ji neturi savo informacinių leidinių, jos nariai retai kviečiami į „Žinių radijo“ bei nacionalinio radijo laidas. Labai liūdna, kad tie kunigai, kurie neskatina „XXI amžiaus“ platinimo, net pataria savo parapijiečiams nebalsuoti. Ypač skaudu, kai puolami doriausi kunigai – patriotai, tokie, kaip A. Keina, Sausio 13-ąją buvęs su tauta, pasiruošusia mirti už laisvę. Jis yra puolamas panašiai, kaip kadaise laisvės lyderis V. Landsbergis.

Be abejo, atėjo eilė būti puolamam laikraščiui – katalikybės ir patriotiškumo vėliavnešiui. Deja, šis laikraštis kitoks nebuvo ir būti negali. Katalikas ir pilietis – neatsiejamos sąvokos, kaip neatsiejami Dievo įsakymai – pirmasis ir ketvirtasis. Mes džiaugiamės, kad jame dirba Petras Katinas, kurio publikacijos taip nepatinka tiems, kurie bendradarbiauja su valdžia, – tiesa bado akis. Mums labai patinka šio įžvalgaus ir sąžiningo apžvalgininko komentarai, kurie visą laiką pasitvirtina. Jei tiesa stoja į dvikovą su melu, apgaule – argi tai turėtų smerkti protingi kritikai? Geriau jie smerktų blogus įstatymus, kurie gina ir išteisina nusikaltėlius, nedorus teisėsaugos pareigūnus ir tuos, kurie vykdo tautos genocidą.

Noras paversti skaitytojus į drungną, sustingusią masę – tolygus mirčiai. Būkim aktyvūs, ginkim tai, kas brangu mums. Nereikia bijoti šališkos kritikos. Reikia bijoti Dievo, o ne šališkų žmonių, ir tarnauti, kaip tarnavot, Dievui ir tautai. Mes mylime šį laikraštį, gerbiame jo redakcijos darbuotojus ir linkime toliau semtis jėgų iš neblėstančio ramybės, meilės ir tiesos šaltinio – Kristaus – ir linkime Viešpaties palaimos einant tiesos keliu. Norėtume, jog „XXI amžius“ būtų platinamas visuose spaudos platinimo vietose. Laisvė spaudai!

Kazys VILČINSKAS

Velžys, Panevėžio rajonas

Redakcijos prierašas. Suprantame mūsų skaitytojo Kazio Vilčinsko, kaip ir kitų tuo klausimu susirūpinusių skaitytojų nerimą, kad kartais kai kurių rašinių autorių mintys kertasi su įprastomis dešiniosiomis pažiūromis. Konkrečiai, ne visada su redakcijos nuomone sutampa Rūtos Gajauskaitės mintys. Kai kada mes ir atsisakome spausdinti vieną ar kitą prieštaringą jos straipsnį, besikertantį su sveika logika. Ji išsako išties nepagrįstus priekaištus Tėvynės sąjungos vadovų, tarp jų – europarlamentaro Vytauto Landsbergio politinei krypčiai, neįvertina jų pastangų daryti Lietuvą geresnę ir skaidresnę. Gal tas kyla iš kokių nors nepagrįstų užsigavimų, gal iš nerealizuotų siekių. Tačiau reikia pasakyti, kad daug R. Gajauskaitės minčių yra gana priimtinos, nors ir polemiškos; karštos, bet ir ne drungnos. O tai yra labai svarbu. Be to, nemanome, kad reikėtų kokius nors straipsnius, konkrečiai R. Gajauskaitės, cenzūruoti. Protingas skaitytojas vis vien atsirinks, kas jam priimtina, o kas nepriimtina, galų gale, pasiginčys su autore. Mes, redakcijos darbuotojai, tikrai nelinkę piršti Pensininkų partijos Lietuvos katalikams ar kitų konfesijų žmonėms, nežinome, kas jai vadovauja. Buvęs sovietinis karininkas? Galbūt. Juk šiais laikais sunku įžvelgti į žmogaus sielą, kai kiekvienas vaizduoja patriotą, o kai kas, slėpdamasis po gražiais šūkiais, pasirengęs parduoti savo tėvynę, tautą, pagaliau, tikėjimą.

O kalbant apie tai, kad Tėvynės sąjunga neturi savo informacinio leidinio, tai ji nesunkiai galėtų pasinaudoti „XXI amžiumi“. Tą supranta eiliniai Tėvynės sąjungos nariai, tačiau niekaip nesupranta dabartiniai jos vadovai, ne visada sugebantys mąstyti toliaregiškai. Jie nuėjo kitu keliu: pasirinkdami neaiškios politinės krypties laikraštį „Panorama“ ir sukišdami į jo leidybą šimtus tūkstančių litų, sugadino idėją turėti savo laikraštį. Be abejo, dabar jie nenori pasikrapštyti akių ir blaiviau pažiūrėti į reikalo esmę. A. Kubiliui buvo pateiktas pasiūlymas dėl bendradarbiavimo su „XXI amžiumi“, tačiau jis nusprendė, kad laikraštis Tėvynės sąjungai nereikalingas. Kai politinė partija XXI amžiuje nesugeba įvertinti spaudos reikšmės, tada susikalbėti labai sunku. Gal p. A. Kubiliui atrodo, kad dabar galima viską pasiekti internetu? Bet internetas aprėpia tik labai nedidelę rinkėjų dalį. O gal Tėvynės sąjungos vadovai jau džiaugiasi savo pakilusiais reitingais ir svajoja apie pergalę Seimo rinkimuose rudenį? Bet tie reitingai labai pasikeičia prieš pat rinkimus ir ypač rinkimų dieną, jeigu taip ignoruojamas darbas su rinkėjais.

Dar vienas klausimas, iškeltas mūsų skaitytojo – tai laikraščio platinimas per spaudos kioskus. Deja, ta išgirtoji ir mūsų dažnai kartojama spaudos laisvė tėra lyg miražas dykumoje. Jau esame minėję, kad vargingų niekas nemyli, taigi ir neturtingas laikraštis šio pasaulio didiesiems nepriimtinas. Platinti savo laikraščius (daugiausia – tik bulvarinius) gali turtingos leidyklos. Mums platinimas yra nedraudžiamas, tik jo realizavimas būna labai mįslingas. Todėl tas platinimas labai brangiai kainuoja ir atneša tik nuostolius. „Lietuvos spauda“ suinteresuota platinti tik „gerai einančius“ (daugiausia bulvarinius) leidinius. Taigi tas nedraudimas yra tik labai formalus – platindami per kioskus (patiekdami į kiekvieną po 1-2 laikraščio egz.) patirtume gal net 10 000 litų nuostolį per mėnesį – tokios yra plėšikiškos platinimo monopolininkės „Lietuvos spauda“ sąlygos. Per metus patirtume apie 120 000 litų nuostolių. Ir neturint tiek pinigų (mažiausiai!) nepadėtų jokios strategijos, kurias mums kai kas siūlo rengti ir rodyti „popieriuje“. Aišku, gal po metų ar dvejų kai kas iš tų nuostolių ir atsipirktų. Bet kur gauti tuos atliekamus (!) 120 000 litų dabar?! Tad net ir tarp krikščionių, ir net tarp katalikų galime sakyti – neturtingų realiai niekas nemyli. Paskiau tik tenka stebėtis, kad katalikiškoje Lietuvoje katalikiškas laikraštis platinamas lyg spaudos draudimo metais, lyg pogrindyje. Tokia realybė, nuo kurios mes negalime niekur pabėgti.

Dėkojame K. Vilčinskui ir kitiems laikraščio likimu besirūpinantiems skaitytojams, prašome jų visokeriopos pagalbos ir paramos. Tik taip galės išsilaikyti „XXI amžius“, kuriam leisti sąlygos vis sunkėja.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija