Atnaujintas 2008 sausio 25 d.
Nr.7
(1800)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Aleksoto dekanate

Klebonas – Lietuvos kaimo šviesuolis

„Kaimo dvasininkas“– Pažėrų
ir Veiverių klebonas
kun. Kazimieras Skučas
Nuotrauka iš krs.lt

PAŽĖRAI. Sausio 6 dieną, sekmadienį, šios parapijos klebonas kun. Kazimieras Skučas Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje aukojo Trijų Karalių šventės šv. Mišias. Tai buvo vis dėlto ne eilinis sekmadienis, kadango po šv. Mišių bendruomenė ir Kauno rajono savivaldybės vadovai pagerbė Pažėrų ir Veiverių kleboną kun. K. Skučą, laimėjusį Žemės ūkio ministerijos organizuoto konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2007“ nominaciją „Kaimo dvasininkas“. Jam įteikta liaudies meistro Zenono Skinkio sukurta Pavasario angelų skulptūra. Ši nominacija teikiama už dvasinių ir moralinių kaimo žmonių vertybių stiprinimą. Kauno rajono savivaldybė kun. K. Skučą kandidatu į šią nominaciją pasiūlė už aktyvią bendruomeninę veiklą ir rūpinimąsi parapijiečiais.

„Klebonas Skučas jau 20 metų atidavęs šiai parapijai ir kurio žmogaus bepaklausite, kiekvienas įvardys kleboną kaip savo dvasios tėvą, globėją. Vargu rasi žmogų, net kitoje parapijoje, kuris nejaustų meilės ir pagarbos šiam žmogui, todėl, kai Kauno rajono savivaldybėje pasvarstėme galimybę šiemet pasiūlyti savo žmones nominacijai, visi paminėjo kun. K. Skučo vardą, nesvarbu kokie žmogaus įsitikinimai, kokiai partijai ar rajono teritorijai jis priklauso“, – kalbėjo Kauno rajono mero pirmoji pavaduotoja Nijolė Kliučienė.

72 metų klebonas, neseniai atšventęs darbo Pažėrų parapijoje 20-metį, parapijiečius vis nustebina įžvalgiais pamokslais, skatina žmones aktyviau dalyvauti Bažnyčios ir bendruomenės gyvenime, dvasiškai tobulėti.

„Tai labai šiltas žmogus, apie kurį telkiasi seniūnijos bendruomenė. Klebonas aktyviai dalyvauja renginiuose, uoliai rūpinasi parapijos reikalais, akylai prižiūri kiekvieną bažnyčios kampelį, nelieka abejingas kaimo įvykiams, visada ištiesia pagalbos ranką, taria paguodos žodį“, – sakė Alšėnų kultūros centro direktorė Marija Ąžuolaitienė. Klebono rūpinimąsi parapijiečiais liudija nesenas įvykis, kai nuo gaisro nukentėjusiai šeimai klebonas padovanojo savo arklį.

Klebonas buvo šiltai pasveikintas: bažnyčioje susirinkę žmonės sudainavo „Ilgiausių metų“, teikdami gėles parapijiečiai ir rajono savivaldybės vadovai nuoširdžiai dėkojo už pasiaukojamą tarnystę Dievui ir žmonėms.

Klebonui pateikėme keletą klausimų.

Ar šis apdovanojimas Jums svarbus, lauktas, tikėtas ar ne?

Labai netikėtas, niekada net įsivaizduoti negalėjau, kad mane, kaimo klebonėlį, tokio amžiaus, tokios sveikatos dar galėtų šitaip įvertinti žmonės. Esu, žinoma, nepaprastai dėkingas už tą įvertinimą, bet norėčiau pasakyti, kad nesu vertas, tikrai nesu vertas, nieko gero aš nepadariau per tą 20 metų, kaip tai vertinama, nežinau...

Gal galit palyginti kunigo darbą kaime ir mieste?

Kunigo darbas kaime ir mieste skiriasi. Mieste visai kiti žmonių santykiai, dauguma vienas kitam svetimi, kunigas taip pat visų prisiminti negali. O kaime kunigas pažįsta kiekvieną žmogų, žino „kuo jis kvėpuoja“, žino kiekvieno bėdas, lanko parapijiečius. Pats mėgdavau kalėdodamas juos lankyti arkliais kinkytomis rogėmis, tik šiais metais žiema tam nepalanki.

Kaip žmones kviečiate į bažnyčią?

Paraginu, pakviečiu, bet žmonės vis mažiau eina. Tikėjausi, kad sovietmečiui pasibaigus žmonių bažnyčioje pagausės, bet daugiau jų ateidavo tik kurį laiką, o vėliau vėl ėmė mažėti. Užsakau ir krikščioniškos literatūros, maniau, gal ji padės kviesti žmones į bažnyčią, bet tai nedaug tepadeda. Žmonėms patinka paprastas kaimo kunigas, stengiuosi ir renginiuose dalyvauti, su žmonėmis pabendrauti.

Žmonės jus labai gerbia ir myli. Ką reikia daryti, kad žmogus žmogų taip pamiltų?

Recepto pasakyti negaliu... Paskirtas į Pažėrus labai apsidžiaugiau, galvojau, tik trumpai čia pabūsiu, bet štai jau 20 metų, padaryta nemaža darbų, matote, ir bažnyčia išaugo... Žmonės labai vertina, kad padariau šarvojimo patalpą. Tokia patalpa nelaimei ištikus labai reikalinga kaimo žmonėms. Nesu abejingas žmonių vargams ir rūpesčiams. Gal už tai jie ir dėkingi. 

* * *

Apdovanojimo proga kun. K. Skučą pasveikino ir Veiverių parapijos tikintieji.

KRS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija